Žalioji arbata daug kam atrodo kaip saugus pasirinkimas bet kuriuo paros metu. Puodelis ryte, dar vienas po pietų, kartais ir vakare. Tačiau būtent čia slypi problema, nes net ir sveikas gėrimas gali pradėti veikti ne į naudą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žalioji arbata organizmą veikia stipriau, nei dažnas įsivaizduoja. Kai kiekis per didelis, poveikis pasisuka kita kryptimi ir pasireiškia ne patys maloniausi pojūčiai.
Žalioji arbata veikia ne tik per antioksidantus
Žalioji arbata vertinama dėl augalinių junginių, kurie padeda kovoti su uždegiminiais procesais. Tačiau kartu su jais į organizmą patenka ir kofeinas. Net jei skonis atrodo švelnus, poveikis nervų sistemai gali būti juntamas.
Didesnis kiekis gali sukelti vidinę įtampą, greitesnį pulsą ar sunkumą susikaupti. Tai dažniau pastebi jautresni žmonės, bet ilgainiui poveikį pajunta ir tie, kurie anksčiau nejautė nieko.
Skrandis į žaliosios arbatos perteklių reaguoja greitai
Virškinimo sistema viena pirmųjų praneša apie disbalansą. Žalioji arbata skatina rūgšties išsiskyrimą, todėl išgėrus kelis puodelius iš eilės gali atsirasti deginimo jausmas.
Kai kam pasireiškia pykinimas ar sunkumas pilve. Ypač tai aktualu tada, kai arbata geriama tuščiu skrandžiu arba labai stipri. Organizmui tai tampa papildomu dirgikliu.
Kofeinas ir miegas dažnai nesuderinami
Net ir dienos metu vartojama žalioji arbata gali paveikti nakties poilsį. Kofeinas organizme išlieka ilgiau, nei atrodo, todėl vakare užmigti tampa sunkiau.
Miegas gali tapti paviršutiniškas, su dažnais prabudimais. Ryte atsiranda nuovargio jausmas, nors laiko lovoje buvo pakankamai. Tai dažnas signalas, kad kiekis per didelis.
Žalioji arbata gali trukdyti geležies pasisavinimui
Žaliojoje arbatoje esantys junginiai gali susijungti su geležimi iš maisto. Dėl to organizmas jos pasisavina mažiau. Ilgainiui tai tampa svarbu tiems, kurių geležies atsargos ir taip nėra didelės.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie renkasi augalinę mitybą ar jaučia dažną silpnumą. Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką valgai, bet ir kuo užgeri.
Kada žalioji arbata gali tapti rizika kepenims
Pati žalioji arbata dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau koncentruoti ekstraktai veikia kitaip. Tyrimuose aprašyti atvejai, kai didelės dozės paveikė kepenų veiklą.
Tai nėra dažna, bet rizika didėja vartojant papildus ar labai stiprius mišinius. Kepenys šiuo atveju patiria per didelį krūvį.
Sąveika su vaistais dažnai lieka nepastebėta
Žalioji arbata gali keisti kai kurių vaistų veikimą. Tai nereiškia, kad ji pavojinga visiems, bet poveikis gali būti silpnesnis nei tikėtasi.
Tyrimuose minimos šios grupės:
- vaistai kraujospūdžiui
- kraują skystinantys preparatai
- dalis vaistų nervų sistemai
Tai viena iš priežasčių, kodėl verta stebėti ne tik savijautą, bet ir kasdienius įpročius.
Išvada
Žalioji arbata gali būti naudinga, kai jos kiekis saikingas ir pritaikytas organizmui. Per didelis vartojimas dažnai sukelia ne naudos, o diskomforto pojūčius. Kūnas gana greitai parodo ribą, todėl verta ją pastebėti ir gerbti.