Kino teatras „Lietuva“, stovėjęs Vilniaus širdyje, Pylimo gatvėje, buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis nuo jo atidarymo 1965 metais iki uždarymo 2002 metais. Pastatytas sovietmečiu, kino teatras iškart tapo populiariausia pramogų vieta, kurioje rodė naujausius kino hitus. Per pirmuosius dvidešimt metų veiklos, salės užimtumas siekė įspūdingus 85 procentus, o metinis lankytojų skaičius viršijo 1,84 milijono ribą, o pajamos iš bilietų pardavimų kasmet viršydavo milijoną rublių.
Inovacijos ir tarptautinis pripažinimas
1997 metais kino teatras išgyveno esminį atnaujinimą, įdiegiant aukščiausius pasaulio kino standartus atitinkančią vaizdo ir garso įrangą. Tais pačiais metais kino teatras „Lietuva“ įstojo į prestižinę Europos kino teatrų asociaciją „Europa Cinemas“. Nepriklausomybės laikotarpiu čia vyko gausybė tarptautinių renginių, įskaitant festivalį „Kino pavasaris“, taip pat įvairių šalių kino naktis ir susitikimus su pasaulinio garso kino asmenybėmis.
Infrastruktūros plėtra ir modernizacija
Rekonstrukcija neapsiribojo vien technologijų atnaujinimu. 1998 metais buvo atidaryta antra, 88 vietas turinti salė, taip pat įrengta moderniausia kino projekcijos ir „DOLBY“ garso sistema. Šie atnaujinimai buvo finansuoti paimtais kreditais, kurie, nepaisant valstybės paramos stokos, buvo sėkmingai grąžinti iš kino teatro uždirbtų lėšų.
Privatizavimo kontroversijos
Nepaisant sėkmingos veiklos, 2002 metais Vilniaus miesto savivaldybės atliktas auditas ir vėlesnis kino teatro „Lietuva“ pardavimas sukėlė daug kontroversijų. Kino teatras „Lietuva“ buvo parduotas už žymiai mažesnę sumą nei ankstesnio aukciono metu, o po kelių metų jis buvo parduotas už gerokai didesnę sumą, keldamas viešojo intereso klausimus ir kritiką dėl privatizacijos proceso skaidrumo.
Paskutinės dienos ir kultūrinės priešpriešos
2005 metais, paskelbus apie kino teatro uždarymą, įvyko keletas protesto akcijų, o 2006 metais kilo pilietinis judėjimas, siekiantis išsaugoti „Lietuvos“ kino teatrą kaip svarbią kultūros erdvę. Vis dėlto, 2017 metais kino teatras „Lietuva“ buvo nugriautas, o jo vietoje pradėtas statyti Modernaus meno centras – MO muziejus
Kino teatras “Lietuva” ir jo istorija atspindi ne tik kultūrinio paveldo svarbą, bet ir sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria viešosios erdvės saugojimas ir vystymas šiuolaikinėje visuomenėje. Kino teatro atvejis rodo, kaip kultūros paveldas ir komerciniai interesai gali susidurti, paliekant ilgalaikes pasėkmes miesto kultūrinei tapatybei.
