Kiekvieną rudenį daugelis sodininkų daro tą pačią klaidą – visiškai atsisako azoto. Tarytum šis elementas būtų blogis, kuris tik pakenkia augalams. Bet ar tikrai taip? Tiesa pasirodo visai kitokia, ir ji gali nustebinti net patyrusius daržininkus.
Kai kalbama apie azoto trąšas rudenį, svarbiausia ne baimė, o pusiausvyra. Nedidelis kiekis šio elemento iš tiesų padeda augalams pasiruošti žiemai, sustiprina šaknis ir net lemia, kokio derliaus sulauksime pavasarį. Bėda tik ta, kad daug kas azotą naudoja neteisingai – todėl kaltė tenka ne jam, o mūsų skubėjimui.
Tad jei nori, kad kitąmet tavo sodas klestėtų, verta suprasti, kada azotas yra pavojus, o kada – tikras gelbėtojas. Nes būtent šio elemento valdymas lemia, ar rudeninė priežiūra taps žalos, ar gausaus derliaus priežastimi.
Kodėl azotas rudenį įgijo blogą reputaciją
Azotas daugelį metų buvo tarsi „blogiukas“ tarp rudens trąšų. Sodininkai bijo, kad jis paskatins naujų ūglių augimą, kurie nespės subręsti iki šalnų ir tiesiog nušals. Dėl to daugelis nusprendžia jo visai nenaudoti.
Iš dalies ši baimė pagrįsta, bet problema slypi ne pačiame azote, o jo kiekyje ir formoje. Kai jo per daug – augalas ima „šauti“ į viršų, bet kai trūksta – nebesugeba pasiruošti žiemai.
Taip susiformavo mitas, kad azoto trąšos rudenį yra kenksmingos, nors iš tiesų jos gali būti net labai naudingos, jei naudojamos saikingai ir tinkamu laiku.
Kada azotas augalams iš tiesų reikalingas rudenį
Ruduo – ne tik poilsio metas, bet ir paskutinė galimybė padėti augalams sukaupti jėgų pavasariui. Net kai virš žemės viskas ima rimti, po paviršiumi vyksta intensyvus darbas – šaknys vis dar auga ir kaupia maistines medžiagas.
Būtent čia azoto trąšos rudenį atlieka svarbų vaidmenį. Nedidelis jų kiekis stiprina šaknų sistemą, padeda įsisavinti fosforą ir kalį bei paruošia augalus šalčiui. Svarbiausia – viską daryti saikingai, be pertekliaus.
Azoto reikšmė rudenį:
- Padeda augalams formuoti stipresnes šaknis prieš šalnas.
- Pagerina kitų trąšų įsisavinimą, ypač fosforo ir kalio.
- Padeda dirvožemiui išlaikyti derlingumą iki pavasario.
- Skatina mikroorganizmų veiklą, kuri palaiko sveiką žemės struktūrą.
Tad azotas – ne priešas, o pagalbininkas, jei žinome, kiek ir kada jo reikia.
Azoto pagalba dirvožemiui praėjus sezonui
Po derliaus nuėmimo žemė būna pavargusi – išsekusi nuo intensyvaus darbo, karščio, lietaus ir trąšų. Rudenį jai, kaip ir žmogui po sunkios dienos, reikia poilsio, bet kartu ir maisto, kad galėtų atsigauti. Būtent čia pasirodo azoto svarba.
Kai azoto dirvožemyje bent šiek tiek yra, mikroorganizmai ima veikti aktyviau. Jie skaido likusius augalų stiebus, šaknis, lapus ir paverčia juos naudingu maistiniu sluoksniu. Dėl to žemė tampa gyva, purus, o pavasarį – daug derlingesnė.
Be to, azotas padeda atkurti humuso balansą – tą tamsų, kvapnų dirvos sluoksnį, kuris saugo drėgmę ir suteikia augalams jėgų. Po kelių metų tinkamai prižiūrimas dirvožemis tampa tarsi kempinė – išlaiko drėgmę, kvėpuoja ir pats save maitina.
Žemdirbiai dažnai sako: „Ruduo parodo, kas iš tikrųjų rūpinasi žeme.“ Ir jie teisūs – būtent dabar galima padėti dirvai atsigauti taip, kad kitąmet ji dovanotų dvigubai geresnį derlių.
Viskas priklauso nuo to, kaip elgiamės su žeme
Sodininkystėje nėra stebuklų – yra tik rūpestis ir supratimas. Žemė viską jaučia: ar ją pertręšiame, ar pamirštame, ar duodame jai laiko atsikvėpti. Kai rūpinamės ja saikingai, ji atsidėkoja su kaupu.
Tinkamai parinktos azoto trąšos rudenį tampa ne klaida, o protingu sprendimu. Jos ne skatina perteklinį augimą, o maitina giliai – ten, kur formuojasi gyvybė kitų metų derliui. Azotas padeda dirvožemiui atsigauti, sustiprina šaknis ir padeda augalams saugiai peržiemoti.
Rudenį verta prisiminti, kad kiekvienas mūsų veiksmas dabar lemia, ką pamatysime pavasarį. Duokime žemei tai, ko jai iš tiesų reikia, ir ji padovanos mums sveiką, gyvą derlių, kokio seniai neturėjome.