Kiekvienas sodininkas žino, kad geltonų aviečių genėjimas turi didelės įtakos jų derliui. Tačiau ne visi žino, kad per anksti nukirpti ūgliai gali pakenkti augalams ir sumažinti kitų metų uogų kiekį. Geltonos avietės, nors ir labai panašios į raudonas, turi šiek tiek kitokį augimo ritmą, todėl skubėti su žirklėmis nereikėtų.
Rudens pabaigoje ar ankstyvą žiemą genėti avietes patartina tik tada, kai augalas visiškai užbaigė vegetaciją – nukrito lapai, o stiebai sustojo augti. Tik tada genėjimas padeda krūmui atsinaujinti, išvengti ligų ir pasiruošti stipriam pavasario startui. Jei genima per anksti, stiebai dar gali turėti aktyvų sulos tekėjimą, o tai susilpnina visą krūmą.
Vasarinių ir remontantinių geltonų aviečių genėjimas skiriasi
Ne visos geltonos avietės vienodos – vienos dera tik vasarą, kitos dovanoja uogų ir rudenį. Nuo to priklauso ir jų genėjimo laikas.
Vasarinės geltonos avietės dera ant antramečių stiebų. Tai reiškia, kad po derliaus reikėtų pašalinti tik tas šakas, kurios jau davė uogų. Jas lengva atpažinti – jos būna tamsesnės, standesnės, o žievė kiek suskeldėjusi. Jauni stiebai paliekami – jie duos uogų kitą vasarą.
Remontantinės avietės – visai kas kita. Jos dera du kartus per metus: vasarą ir rudenį. Tokių aviečių stiebus dažniausiai genima visai – nukerpama iki žemės vėlų rudenį arba anksti pavasarį, prieš pumpurų brinkimą. Tokiu būdu krūmas kasmet atsinaujina ir dera gausiau.
Svarbiausia – nepasiduoti pagundai kirpti per anksti. Leiskite augalui visiškai „užmigti“. Tik tada genėjimas bus tikra pagalba, o ne žala.
Skubėjimas ir netinkamas laikas – dažniausios klaidos genint avietes
Daugelis sodininkų nori dar rudenį sutvarkyti viską iki galo, tačiau per anksti nukirpus geltonas avietes, jos gali tiesiog neišgyventi žiemos. Stiebai dar būna gyvi, teka sultys, todėl šalčiai gali pažeisti visą augalą. Tokiais atvejais pavasarį krūmas atsigauna sunkiau, o derlius būna menkesnis.
Kita klaida – palikti per daug ūglių. Atrodytų, kuo tankiau, tuo geriau, bet iš tiesų tokie krūmai greitai išretėja patys. Tankiai augantys stiebai gauna mažiau šviesos, drėgmės, o uogos – mažesnės ir rūgštesnės.
Dar vienas svarbus momentas – per giliai nukirpti jaunus ūglius. Tai silpnina krūmo šaknų sistemą. Geriau nupjauti tik pažeistas ar išdžiūvusias šakas, o stiprius jaunus palikti.
Kai viską darote ramiai, stebėdami orus ir augalo būklę, geltonų aviečių genėjimas tampa paprastu, bet labai veiksmingu būdu užsitikrinti gausų, saldų derlių.
Kaip atpažinti, kad jau metas genėti geltonas avietes
Norint, kad geltonų aviečių genėjimas būtų sėkmingas, svarbu stebėti pačius augalus, o ne kalendorių. Kiekvienais metais oras skiriasi, todėl tik gamta gali pasakyti, kada laikas imtis darbų.
Kai kurie ženklai aiškiai rodo, kad krūmas jau pasiruošęs poilsiui ir gali būti genimas. Pastebėjus juos, galima ramiai imtis žirklių be rizikos pakenkti augalui.
Pagrindiniai požymiai, kad laikas genėti:
- Lapai visiškai nukritę, o stiebai pasidarę sausesni ir tamsesni.
- Ūgliai nebeauga, sustojęs sulos judėjimas.
- Dirva atvėsusi, tačiau dar nesušalusi – tai rodo, kad šaknys ilsisi.
- Uogų ar žiedų likučių nebėra – augalas užbaigė savo vegetacijos ciklą.
Stebint šiuos ženklus, galima parinkti tikslų laiką genėjimui ir išlaikyti stiprius, sveikus krūmus, kurie pavasarį greitai atsinaujins.
Atminkite
Geltonų aviečių genėjimas nėra sudėtingas, tačiau svarbiausia jį atlikti laiku. Per anksti nugenėjus, krūmas gali nusilpti, o pavėlavus – stiebai taps pažeisti ar ims pūti. Stebint augalą, o ne tik datą kalendoriuje, galima išvengti šių klaidų ir kasmet džiaugtis sveiku, gausiu derliumi.
Kai genima tada, kai avietės tikrai pasiruošusios poilsiui, jos pavasarį atsidėkoja stipriu augimu ir saldžiomis, sultingomis uogomis. Tai mažas darbas rudenį, bet didelė nauda visam sezonui.