Daugelis pradedančiųjų sodininkų vengia sodinti kriaušes, manydami, kad šie medžiai yra pernelyg lepūs mūsų permainingam klimatui. Tačiau dažniausia nesėkmių priežastis yra tiesiog netinkamas pasirinkimas sodinant jaunus medelius.
Tiesa ta, kad selekcininkai jau seniai išvedė veisles, kurios puikiai jaučiasi net ir atšiauriausiomis sąlygomis. Šios geriausios kriaušių veislės garantuoja, kad net po speiguotos žiemos vasarą džiaugsitės saldžiu ir gausiu derliumi.
Miško gražuolė yra laiko patikrinta klasika
Jei ieškote veislės, kurią augino dar mūsų seneliai, Miško gražuolė yra būtent tai. Tai viena populiariausių veislių, kuri vertinama dėl savo patikimumo ir stabilumo.
Šis medis pasižymi išskirtiniu atsparumu šalčiui, todėl puikiai tinka sodinti atviresnėse sodybose. Sodininkai ją mėgsta ne tik dėl ištvermės, bet ir dėl puikių skonio savybių.
Vaisiai užauga gana dideli, o jų minkštimas yra sultingas ir saldus. Tai desertinė kriaušė, kuri tiesiog tirpsta burnoje, kai visiškai sunoksta.
Svarbu paminėti, kad ši veislė yra gana atspari ir įvairioms ligoms. Tai reiškia, kad jai reikės mažiau cheminės priežiūros, kas ypač svarbu auginant vaisius savo šeimai.
Baltarusių žieminė atlaiko sibirinį šaltį
Gyvenant regionuose, kur žiemos būna ypač rūstūs, ši veislė yra tikras išsigelbėjimas. Ekspertai teigia, kad baltarusių žieminė (Beloruskaja Pozdnaja) nebijo net 30 laipsnių šalčio.
Tai viena iš tų retų veislių, kurioms nereikia jokių ypatingų žiemojimo sąlygų. Net po labai šaltos žiemos medis pavasarį gausiai žydi ir mezga vaisius.
Vaisiai pasižymi labai subtiliu aromatu ir subalansuotu skoniu. Juose jaučiama maloni rūgštelė, kuri persipina su saldumu, todėl skonis nėra pernelyg lėkštas.
Šios geriausios kriaušių veislės vaisiai yra universalūs. Jie puikiai tinka valgyti šviežius tiesiai nuo šakos, tačiau lygiai taip pat tinka kompotams ar džiovinimui.
Dekanka žieminė nereikalauja jokių dangalų
Pavadinimas jau pats savaime sufleruoja apie šio medžio savybes. Dekanka yra sukurta tam, kad išgyventų sudėtingas klimato sąlygas be žmogaus įsikišimo.
Daugelis sodininkų vertina šią veislę dėl jos nereiklumo. Jums nereikės vargti rudenį dengiant kamienus ar bijoti pavasarinių šalnų.
Vaisiai yra vidutinio dydžio, tačiau labai kokybiški. Jų minkštimas yra švelnus, be kietų grūdelių, kurie būdingi kai kurioms senesnėms veislėms.
Tai idealus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti desertinių vaisių, bet neturi daug laiko sodo priežiūrai. Medis auga gana kompaktiškas, todėl tinka ir mažesniems sklypams.
Sniego karalienė skirta ilgam laikymui
Jei norite kriaušių turėti ne tik vasarą, bet ir vėlyvą rudenį, rinkitės Sniego karalienę. Tai vėlyva veislė, kurios vaisiai subręsta tuomet, kai kiti medžiai jau ruošiasi poilsiui.
Pagrindinis šios geriausios kriaušių veislės privalumas yra puikus vaisių išsilaikymas. Dėl tvirtos ir tankios odelės vaisiai ilgai negenda ir išlaiko prekinę išvaizdą.
Nuskintos kriaušės gali būti saugomos vėsioje patalpoje gana ilgą laiką. Tai leidžia mėgautis šviežiais vitaminais net tada, kai už lango jau krenta pirmasis sniegas.
Vaisiai yra labai kvapnūs ir sultingi. Skirtingai nuo kitų vėlyvų veislių, jos nėra kietos kaip akmuo, o pakankamai malonios valgyti.
Keli patarimai kad sodinukai tikrai prigytų
Net ir pačios atspariausios veislės reikalauja minimalios priežiūros, ypač pirmaisiais metais. Kad jaunas medelis sustiprėtų, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.
Pirmiausia, nepamirškite sanitarinio genėjimo. Būtina laiku pašalinti visas sausas ar pažeistas šakas, kad jos netaptų ligų židiniu.
Labai svarbu mulčiuoti pomedžius. Mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir apsaugo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų besniegėmis žiemomis.
Nors šios geriausios kriaušių veislės yra ištvermingos, sausros metu joms reikia pagalbos. Ypač svarbu gausiai palieti medžius vasarą, kai formuojasi būsimas derlius.
Galiausiai, nepamirškite tręšimo. Mineralinės ar organinės trąšos pavasarį suteiks medžiui jėgų startui ir užtikrins, kad vaisiai būtų dideli bei skanūs.