Paskutiniu metu spaudoje vis dažniau mirga antraštės apie genetiškai modifikuotus kambarinius augalus, kurie neva gali paversti jūsų namus gryno oro oaze.
Bendrovės garsiai deklaruoja sukūrusios bioinžinerines sistemas, galinčias efektyviai kovoti su oro tarša uždarose patalpose. Tačiau, kaip dažnai nutinka su skambiomis naujovėmis, riba tarp mokslinio proveržio ir sumanaus marketingo išlieka labai trapi.
Svarbu suprasti, ar GMO augalai iš tiesų gali pakeisti brangius oro valytuvus, ar tai tik dar vienas būdas parduoti įprastą skindapį už dešimteriopą kainą.
Mitas apie kambarinius augalus ir NASA tyrimus
Daugelis sodininkų šventai tiki, kad bet kuris augalas ant palangės veikia kaip natūralus filtras, tačiau tiesa yra kur kas nuobodesnė. Daugiau nei prieš dešimtmetį atliktos analizės parodė, kad įprasti kambariniai augalai praktiškai neturi įtakos oro kokybei mūsų namuose.
Dažniausiai cituojamas NASA tyrimas niekada neteigė, kad augalai gali išvalyti orą įprastame kambaryje, nes bandymai buvo atliekami steriliose, uždarose laboratorinėse kamerose. Tikrame gyvenime oras cirkuliuoja per greitai, kad augalas spėtų jį apdoroti.
Todėl, kai kalbame apie tai, kaip GMO augalai galėtų pakeisti situaciją, turime remtis ne iliuzijomis, o genetine inžinerija.
Genetinė modifikacija kaip bandymas sustiprinti gamtą
Augalai natūraliai turi genų, gaminančių fermentus, kurie skaido lakiuosius organinius junginius. Teoriškai, naudojant genų inžineriją, galima padidinti šių genų skaičių ir padaryti augalą efektyvesnį.
Mokslininkai jau sukūrė genetiškai modifikuotą skindapį (Epipremnum aureum), kuris iš tiesų šalina teršalus geriau nei jo natūralus atitikmuo. Tai įrodo, kad GMO augalai turi potencialo, tačiau efektyvumas laboratorijoje nebūtinai reiškia sėkmę svetainėje.
Pagrindinė problema išlieka ta pati – augalas gali išvalyti tik tą orą, su kuriuo tiesiogiai „liečiasi“ jo lapai. Be aktyvios oro cirkuliacijos poveikis įprasto dydžio kambaryje išlieka minimalus.
Praktiniai sprendimai ir marketingo triukai
Kad GMO augalai taptų naudingi, mokslininkų komandos kuria specializuotas auginimo kameras, kurios dirbtinai gena orą pro augalo lapiją. Tokios sistemos jau pradedamos reklamuoti rinkoje, tačiau jų efektyvumas realiomis sąlygomis vis dar kelia klausimų.
Marketingo pastangos šioje srityje dažnai labiau orientuotos į stilių ir futuristinį dizainą, o ne į realų filtravimo pajėgumą. Vartotojams žadama revoliucija, tačiau kol kas tai labiau primena brangų eksperimentą.
- VOC junginių skaidymas Genetiškai patobulinti augalai bando neutralizuoti specifinius teršalus, kurių įprasti filtrai dažnai nepastebi. Tai galėtų būti didelis privalumas žmonėms, turintiems alergijų ar gyvenantiems pramoniniuose rajonuose.
- Sistemos kaina ir priežiūra Tokios sistemos kainuoja kur kas brangiau nei paprastas vazonas, o jų ilgaamžiškumas vis dar tiriamas. Pirkėjas moka ne tik už augalą, bet ir už sudėtingą technologiją, kurią reikia nuolat prižiūrėti.
- Visuomenės požiūris į GMO Keista, bet apklausos rodo, kad didžioji dalis sodininkų sutiktų naudoti GMO augalus savo namuose, jei tai užtikrintų švaresnį orą. Tai rodo, kad baimė prieš technologijas mažėja, kai kalba pasisuka apie sveikatą.
Tylioji įtampa tarp mokslo ir verslo interesų
Šioje srityje jaučiama tyli įtampa, nes naujos įmonės skuba užimti rinkos dalį, kol moksliniai įrodymai dar nėra galutinai patvirtinti. Verslas nori greitų rezultatų, o mokslas sako, kad augalo dydžio ir kambario tūrio santykis vis dar yra didžiausia kliūtis.
Net jei GMO augalai yra dešimt kartų efektyvesni, vieno ar dviejų vazonų neužteks išvalyti visą butą. Reikėtų tikro miško namuose, kad pajustume realų skirtumą be papildomos ventiliacijos įrangos.
Tai nereiškia, kad technologija yra apgulė, tačiau jos pateikimas vartotojui dažnai yra stipriai pagražintas. Tikroji tiesa slypi kažkur per vidurį tarp laboratorinio proveržio ir sumanaus verslo plano.
Ši technologija gali tapti mūsų ateities dalimi, tačiau kol kas tai labiau intriguojanti naujiena nei praktinis buities sprendimas.