Daug kas stebisi, kodėl hortenzijos vazone auga vešliai, bet žiedų – nė vieno. Atrodo, laistai, tręši, rūpiniesi, o jos vis tiek tyli. Dažniausiai problema slypi ne pačiame augale, o priežiūros smulkmenose, kurias lengva praleisti pro akis.
Hortenzijų žydėjimui svarbu viskas – nuo vazono dydžio iki vandens kietumo. Net ir menkiausia klaida gali stabdyti žiedų formavimąsi. Supratus, kas augalui iš tikrųjų trukdo, jis vėl atsidėkoja gausiu, spalvingu žydėjimu.
Kodėl hortenzija vazone atsisako žydėti?
Kai hortenzija vazone nežydi, pirmiausia verta pagalvoti ne apie trąšas, o apie sąlygas, kuriose ji auga. Šis augalas mėgsta stabilumą – per mažai vietos šaknims, per kietas vanduo ar netinkamas dirvožemis gali sustabdyti žiedų formavimąsi.
Vazone hortenzijos šaknys greitai išnaudoja visas maistingas medžiagas, todėl be papildomo maitinimo ji tiesiog neturi jėgų žydėti. Taip pat svarbu, kad žemė būtų silpnai rūgšti – per šarminėje aplinkoje augalas sunkiai įsisavina mikroelementus, o žiedai visai nesusidaro.
Dar viena dažna klaida – per daug saulės. Nors hortenzijos atrodo saulės mėgėjos, joms labiau patinka šviesi, bet nekaršta vieta, kur tiesioginiai spinduliai neplaka per lapus. Perkaitusios šaknys ar išdžiūvusi žemė dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl augalas meta pumpurus dar jiems nepražydus.
Dažniausios klaidos, trukdančios hortenzijai žydėti
Hortenzija yra vienas tų augalų, kurie atrodo nereiklūs, kol nepradeda rodyti savo kaprizų. Net ir sveikai atrodantis krūmelis gali ilgai nežydėti, jei bent vienas priežiūros žingsnis atliekamas ne taip, kaip reikia.
Štai kokios klaidos dažniausiai trukdo hortenzijai sukrauti žiedus:
- Per didelis vazonas – šaknys pirmiausia plečiasi, todėl žiedų tenka palaukti.
- Laistymas kietu vandeniu – kalkės keičia dirvos rūgštingumą ir trukdo įsisavinti maistines medžiagas.
- Per daug tiesioginės saulės – karštis nudegina lapus ir stabdo žydėjimą.
- Netinkamas genėjimas – pašalinami žiediniai pumpurai, iš kurių turėjo formuotis žiedai.
- Maistinių medžiagų trūkumas – ypač fosforo, kuris būtinas žydėjimo procesui.
- Per tanki, prastai kvėpuojanti žemė – šaknys negauna oro ir silpsta.
- Perdažnas persodinimas – hortenzijos mėgsta stabilumą, todėl jas geriausia perkelti tik prireikus.
- Šalčio pažeidimai – žiedpumpuriai gali žūti, jei augalas laikomas lauke vėsesniu oru.
Paprastai užtenka ištaisyti vieną ar kelias šias klaidas, ir hortenzija netrukus atsigauna – vėl leidžia naujus pumpurus ir žydi taip, kaip seniau.
Tinkamos sąlygos grąžina hortenzijai žiedus
Kad hortenzija vazone vėl žydėtų, jai reikia kelių paprastų dalykų – šviesos, drėgmės ir tinkamos žemės. Šis augalas nemėgsta nei skersvėjų, nei perkaitimo, todėl geriausiai jaučiasi šviesioje, bet nekarštoje vietoje. Jei augalas stovi ties saulės spinduliais, verta jį pastumti į pavėsį – tada jis greičiau atgauna jėgas.
Laistant svarbu naudoti minkštą, nusistovėjusį vandenį. Kietame vandenyje esančios kalkės keičia žemės rūgštingumą, todėl hortenzija nebegali pasisavinti maistinių medžiagų. Po laistymo žemė turi būti drėgna, bet ne permirkusi – per šlapi šaknys ima pūti, o per sausa žemė sustabdo žydėjimą.
Jei hortenzija ilgai nežydi, verta patikrinti ir trąšas. Žydėjimui reikia fosforo bei kalio, o ne tik azoto. Todėl pavasarį tinka trąšos žydintiems augalams, kurios padeda formuotis pumpurams. Po kelių savaičių augalas dažnai atsidėkoja gausiais žiedais – tereikia šiek tiek kantrybės ir nuoseklumo.
Kai augalas gauna, ko jam reikia, jis pražysta
Hortenzijos dažnai parodo, kaip svarbu pastebėti smulkmenas. Kai vanduo tinkamas, žemė puri, o vieta – nei per saulėta, nei per vėsi, augalas tiesiog pradeda gyventi savaime. Nereikia nei ypatingų trąšų, nei sudėtingų triukų – pakanka suprasti, ko jam trūko.
Tokia hortenzija tampa tikra puošmena net mažame balkone. Ji džiugina žiedais, kurie keičia spalvą, reaguoja į dirvos rūgštingumą ir atrodo tarsi visą laiką kintantys. Kai augalas laimingas, tai matosi iš karto – lapai tvirti, žiedai sodrūs, o pats krūmas pilnas gyvybės.