Vasaris yra tas mėnuo kai sėklų stenduose prasideda tikra medžioklė, o patyrę daržininkai žino vieną paprastą taisyklę. Pavėlavus bent savaitę dažnai tenka tenkintis likučiais, o ne tuo kas garantuoja pilnus rūsius ir saldžius barščius visą žiemą.
Būtent dabar sprendžiasi būsimo derliaus likimas, nes net ir geriausia žemė nepadės, jei pasirinksite ligoms neatsparią ar prastai sandėliuojamą sėklą. Šį sezoną ekspertai išskiria tris favoritus, kurie nenuvils net ir kaprizingą vasarą.
Kodėl derlingiausios burokėlių veislės sodinimui yra tokios svarbios
Daugelis pradedančiųjų daržininkų daro klaidą griebdami pirmą pasitaikiusį pakelį su gražiu paveikslėliu, tačiau tai dažnai baigiasi nusivylimu rudenį. Svarbu suprasti, kad skiriasi ne tik šakniavaisio forma ar spalva, bet ir jo paskirtis bei atsparumas.
Štai kodėl verta atidžiai skaityti etiketę:
- Sandėliavimo laikas: Vienos veislės skirtos valgyti vasarą, kitos išsilaiko rūsyje iki pat pavasario.
- Atsparumas ligoms: Kai kurios veislės natūraliai atmeta puvinius ir grybelines ligas.
- Cukraus kiekis: Nuo to priklauso, ar barščiai bus sodraus skonio, ar vandeningi.
Todėl derlingiausios burokėlių veislės sodinimui renkamos atsižvelgiant į tai, kada planuojate jas vartoti. Šių metų rekomendacijos apima tiek ankstyvus, tiek vėlyvus variantus, kurie patenkina skirtingus poreikius.
Ankstyvas derlius ir olandiška kokybė
Pirmoji veislė, kurią verta įsidėmėti ruošiantis sėjai, yra žinoma pavadinimu ‘Vodan’. Tai hibridas, kuris idealiai tinka tiems, kurie nekantrauja paragauti šviežių daržovių kuo anksčiau. Šie burokėliai subręsta itin greitai, dažniausiai prireikia tik 85 ar 95 dienų nuo sudygimo.
Jų išskirtinumas yra ne tik greitis, bet ir visiškas nereiklumas dirvožemiui. Tai didelis privalumas auginant ne pačioje derlingiausioje žemėje, kur kitos veislės tiesiog skurstų. ‘Vodan’ pasižymi tamsiai bordo spalva ir yra vertinamas dėl savo sultingumo bei švelnaus skonio.
Nors tai ankstyva veislė, ji stebėtinai gerai laikosi sandėliuojama. Ūkininkai pastebi, kad net ir po žiemos šie šakniavaisiai išlieka tvirti ir nepraranda savo prekinės išvaizdos. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori universalaus varianto tiek vasaros salotoms, tiek žiemos atsargoms.
Hibridas atlaikantis lietuviškas orų permainas
Kita veislė, kurią dažnai rekomenduoja senieji sodininkai, yra ‘Pablo’. Tai vidutinio ankstyvumo hibridas, kuris užsitarnavo pasitikėjimą dėl savo stabilumo. ‘Pablo’ veislės burokėliai paprastai sunoksta per 100 arba 110 dienų, todėl jie turi laiko sukaupti daugiau cukraus ir vitaminų.
Ši veislė ypač vertinama dėl šių savybių:
- Atsparumas: Puikiai atlaiko drėgmės trūkumą ir staigius temperatūrų svyravimus.
- Dydis: Šakniavaisiai užauga dideli, dažnai viršija 200 gramų svorį.
- Struktūra: Viduje nesusidaro kietų rievių, kurios gadina skonį.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl derlingiausios burokėlių veislės sodinimui sąrašuose ‘Pablo’ dažnai užima aukštas pozicijas. Šeimininkės šią veislę mėgsta dėl ryškios rubino spalvos, kuri išlieka net ir termiškai apdorojus. Jie idealiai tinka marinavimui, nes išlaiko traškumą, o barščiams suteikia tą tikrą, sodrią spalvą.
Cilindro forma taupo vietą puode ir lysvėje
Trečiasis favoritas yra ‘Taunus’ veislė, kuri išsiskiria savo nestandartine, pailga forma. Tai vėlyvesnė veislė, kuriai subręsti reikia apie 110 ar 115 dienų. Cilindrinė forma yra labai praktiška tiek auginant, tiek gaminant maistą, nes lysvėje tokie burokėliai užima mažiau vietos į plotį.
Viena iš didžiausių ‘Taunus’ vertybių yra tai, kad augdami jie beveik neiškyla į paviršių. Tai reiškia, kad šakniavaisio viršus nepažaliuoja ir nesukietėja, kas dažnai nutinka apvalioms veislėms. Virtuvėje šie burokėliai yra nepakeičiami, nes pjaustant griežinėliai būna vienodo dydžio.
Jų minkštimas yra tankus, be jokių kietų skaidulų, o išvirti jie puikiai išlaiko formą. Skonis yra intensyvus ir saldus, todėl ši veislė dažnai naudojama gurmaniškiems patiekalams ar tiesiog kepimui orkaitėje.
Kaip užtikrinti maksimalų derlių
Net ir pačios derlingiausios burokėlių veislės sodinimui neparodys gerų rezultatų, jei bus padarytos elementarios auginimo klaidos. Svarbiausia taisyklė, kurią primena agronomai, yra sėjomainos laikymasis. Burokėlių niekada negalima sėti į tą pačią vietą dvejus metus iš eilės, nes žemėje susikaupia specifinės ligos.
Norint išvengti nusivylimo, venkite šių dažnų klaidų:
- Per gilus sėjimas: Sėklas reikia įterpti ne giliau nei 2 ar 3 cm, kitaip daigai bus silpni.
- Rūgšti dirva: Tokioje žemėje burokėliai auga maži ir kieti, būtina kalkinti.
- Retinimo ignoravimas: Burokėliai mėgsta erdvę, tankiai suaugę jie deformuojasi.
Vanduo yra gyvybiškai svarbus dygimo metu ir formuojantis šakniavaisiui, tačiau vėliau laistymą galima mažinti. Per didelė drėgmė vasaros pabaigoje gali paskatinti lapų augimą šakniavaisio sąskaita ir sumažinti cukraus kiekį. Pasirinkus vieną iš minėtų veislių ir laikantis šių paprastų taisyklių, rudenį galėsite džiaugtis pilnais aruodais. Geras derlius prasideda ne lysvėje, o būtent dabar, renkantis sėklas parduotuvėje.