Dažnas daržininkas vasaros viduryje susiduria su situacija, kai įdėjus daug darbo ir meilės, galutinis rezultatas nuvilia. Atrodo, kad viskas buvo padaryta laiku, tačiau išrovus derlių matyti tik mažos ir nedekoratyvios galvutės, kurios netinka ilgam sandėliavimui.
Tai nėra paprasčiausia sėkmės stoka ar prasta veislė, kaip dažnai manoma. Agronomai pastebi, kad dažniausiai dėl prasto derliaus kaltos penkios pagrindinės agrotechninės klaidos, kurias metai iš metų kartoja net ir patyrę augintojai. Supratus šias priežastis, galima lengvai pakoreguoti savo įpročius.
Šviežias mėšlas yra didžiausias priešas
Viena iš labiausiai paplitusių klaidų yra noras kuo gausiau patręšti dirvą prieš sodinimą naudojant šviežią mėšlą. Nors atrodo, kad tai natūrali ir gera trąša, česnakams ji gali būti pražūtinga ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl žieminis česnakas užauga smulkus.
Šviežias mėšlas turi per didelį azoto kiekį, kuris skatina lapų augimą, bet stabdo galvutės formavimąsi. Be to, yrant mėšlui išsiskiria medžiagos, kurios gali nudeginti jautrias jauno augalo šaknis.
Dar blogiau yra tai, kad tokioje terpėje puikiai jaučiasi įvairūs kenkėjai ir grybelinės ligos. Jei norite pagerinti dirvožemį, ekspertai pataria rinktis saugesnes alternatyvas:
- Gerai perpuvęs kompostas.
- Medžio pelenai, kurie suteikia kalio.
- Specializuotos mineralinės trąšos.
Skubotas žemės dirbimas lemia gylį
Daugelis sodininkų daržą kasa tą pačią dieną, kai planuoja sodinti skilteles. Tai yra kritinė klaida, kurią daro skubantys sodininkai. Ką tik sukasta žemė yra labai puri ir pilna oro tarpų, todėl ji yra nestabili.
Pasodinus skilteles į tokią dirvą, po pirmo lietaus žemė susiguli ir nusėda. Kartu su žeme gilyn panyra ir sėkla. Atsidūrusi per giliai, ji išeikvoja per daug energijos dygimui, todėl augalas iš pat pradžių būna silpnesnis.
Taisyklė paprasta, lysvę reikia paruošti bent dvi savaites prieš sodinimą. Tai leidžia žemei natūraliai susigulėti, o pasodintos skiltelės lieka būtent tame gylyje, koks yra optimalus jų vystymuisi ir augimui.
Drėgmės perteklius ir netinkama vieta
Česnakai yra ta kultūra, kuri visiškai netoleruoja užmirkimo. Sodinimas žemose vietose, daubose ar ten, kur pavasarį ilgai stovi tirpstantis sniegas, yra garantuotas kelias į derliaus praradimą.
Perteklinė drėgmė rudenį ir pavasarį sukelia šaknų puvinį. Net jei augalas nenumiršta, jo šaknų sistema būna pažeista ir negali pilnavertiškai maitinti augančios galvutės. Tokiose vietose geriau formuoti aukštas, pakeltas lysves, kurios užtikrina gerą drenažą ir apsaugo nuo puvinių.
Rūgšti dirva stabdo augimą
Dirvožemio rūgštingumas yra nematomas, bet itin svarbus faktorius. Rūgščioje terpėje augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, net jei gausiai tręšite. Augalas tiesiog badauja, gelsta ir skursta, todėl dažnai kyla klausimas, kodėl žieminis česnakas užauga smulkus net ir tręšiant.
Prieš sodinimą verta atlikti paprastą testą arba tiesiog pažiūrėti į augančias piktžoles. Jei lysvėje gausu asiūklių ar samandų, tai ženklas, kad žemė per rūgšti. Situaciją pataisyti galima paprastai, barstant dolomitmilčius arba medžio pelenus, kurie neutralizuoja rūgštį ir sukuria palankią terpę.
Maisto medžiagų trūkumas ir badas
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi priežastis yra elementarus trąšų trūkumas. Daugelis mano, kad česnakui užtenka to, kas yra žemėje, tačiau tai labai reikli kultūra.
Ypač svarbu, kad augalas gautų pakankamai fosforo ir kalio formuojantis šaknims ir galvutei. Sodinimas į nualintą žemę po kitų godžių daržovių be papildomo tręšimo dažniausiai baigiasi nusivylimu. Atminkite, kad geras derlius prasideda nuo planavimo ir tinkamo dirvos paruošimo, o ne nuo stebuklingos veislės paieškų.