Lapkritis visada išryškina, kurie kambariniai augalai prisitaiko lengviau, o kuriems trūksta sąlygų. Daugelis žmonių šiuo metu pastebi gelstančius, džiūstančius ar krintančius lapus ir mano, kad augalas serga. Tačiau dažniausiai problema kur kas paprastesnė ir susijusi su tuo, kaip pasikeičia aplinka vėlyvą rudenį.
Trumpesnė diena, mažiau šviesos ir vėsesni kambariai tiesiogiai veikia augalo ritmą. Lapai pradeda kristi ne dėl ligų, o dėl vieno svarbaus dalyko, kuris pasikeičia būtent lapkritį. Kitose pastraipose išskleisime, kas tai ir kaip grąžinti augalams stabilumą.
Kodėl lapkritį augalai praranda energiją
Kambariniai augalai reaguoja į kiekvieną šviesos pokytį, o lapkritį jis būna ryškiausias. Ryto šviesa ateina vėliau, vakaras nusileidžia gerokai anksčiau, todėl augalas gauna per mažai energijos. Kai šviesos trūksta, lapai pirmi parodo reakciją. Jie tampa blyškesni, praranda tvirtumą ir galiausiai nukrenta.
Ši reakcija natūrali, nes augalas taip taupo jėgas. Lapai jam kainuoja energiją, o kai aplinka atima šviesą, jis pašalina dalį lapų, kad išgyventų silpnesnį periodą. Dažnai žmonės galvoja, kad tokie pokyčiai rodo ligą, bet daugeliu atvejų tai tiesiog prisitaikymas prie tamsesnių dienų.
Šviesos trūkumas yra pagrindinė lapų kritimo priežastis
Lapkritį sumažėjęs apšvietimas tampa pagrindiniu veiksniu, kuris verčia kambariniai augalai mesti lapus. Net augalai, kurie paprastai laikomi nereikliais, jautriai reaguoja į tamsesnį laikotarpį. Jei vasarą jie gauna pakankamai šviesos net šiauriniame lange, rudenį to nebeužtenka.
Trūkstant šviesos, augalas sulėtina procesus. Jis nustoja auginti naujus lapus, o senesnius tiesiog numeta. Tai jo būdas išsaugoti jėgas. Ypač greitai reaguoja fikusai, monsteros, įvairūs palmės tipai ir žaliuojantys vijokliai.
Kai augalas ilgą laiką stovi pritemdytoje vietoje, lapų kritimas tampa vis intensyvesnis. Atrodo, kad jis silpsta, tačiau iš tikrųjų augalas bando prisitaikyti prie naujo ritmo ir išgyventi žiemiškesnėmis sąlygomis.
Šiluma ir sausas oras dar labiau sustiprina problemą
Lapkričio pradžioje įjungus šildymą oras namuose tampa sausesnis. Daugeliui augalų tai reiškia papildomą stresą. Kai drėgmė krenta, lapai praranda daugiau vandens nei augalas spėja kompensuoti. Viršūnės pradeda džiūti, kraštai raitosi, o galiausiai lapas nukrenta.
Šiltos baterijos prie palangių ir staigūs temperatūrų pokyčiai taip pat turi didelę įtaką. Jei augalas stovi arti radiatoriaus, jo šaknys gauna šilumą, o viršutinė dalis gauna sausą srautą. Tokia būsena jam labai nepalanki, todėl lapų kritimas vis stiprėja.
Dėl to lapkritis tampa mėnuo, kai aplinkos pokyčiai veikia iš karto keliais frontais: mažai šviesos, mažai drėgmės ir per didelė šiluma. Visi šie dalykai sukuria situaciją, kurioje net tvirti kambariniai augalai pradeda rodyti nuovargį.
Kaip padėti augalams įveikti tamsesnį laikotarpį
Lapkritis nėra nuosprendis augalams, jei jie gauna daugiau šviesos. Paprasčiausias būdas – perkelti juos arčiau lango. Net keli papildomi centimetrai gali pakeisti situaciją, nes augalas gauna daugiau natūralios dienos šviesos. Ypač svarbu, kad rytinė ar pietinė pusė būtų kuo atviresnė.
Jei kambarys tamsesnis, verta įjungti papildomą lempą. Jai nebūtina būti specialiai skirtai augalams. Svarbu, kad ji skleisdų tolygų, ryškesnį apšvietimą. Keli vakariniai valandų prailginimai sumažina augalo stresą ir padeda jam išlaikyti daugiau lapų. Dažnai to visiškai pakanka, kad jis išliktų tvirtas iki pavasario.
Drėgmė taip pat turi reikšmės. Kambario oras neturėtų būti per sausas, todėl verta pastatyti indą su vandeniu ar laikyti augalus šiek tiek toliau nuo radiatorių. Tai paprasti veiksmai, kurie padeda išlaikyti lapus ir palaikyti sveiką išvaizdą net tamsiausiu metu.
Išvada
Lapkritis tampa mėnuo, kai aplinka pasikeičia taip staigiai, kad net stiprūs kambariniai augalai pradeda rodyti nuovargį. Mažiau šviesos, per sausas oras ir šiltesnės baterijos prie langų sukuria sąlygas, kurioms augalai sunkiai prisitaiko. Tai visai nereiškia, kad jie serga. Jie tiesiog reaguoja į aplinkos pokyčius ir bando išlaikyti energiją.
Kai suteikiama daugiau šviesos, švelnesnė drėgmė ir ramesnė vieta toliau nuo šilumos šaltinių, augalai greičiau atgauna ritmą. Jų lapai laikosi ilgiau, spalvos išlieka ryškesnės, o augimas tampa stabilesnis. Tokie paprasti žingsniai leidžia išlaikyti tvarkingą, žaliuojantį vaizdą namuose per visą tamsųjį sezoną.