Būna, kad orchidėja nežydi, nors stovi šviesioje vietoje, lapai tvirti, šaknys atrodo gyvos. Laistymas tvarkingas, augalas prižiūrimas, o žiedų nėra mėnesiais. Tokia situacija daugeliui pažįstama ir tyliai erzina.
Mintyse pradeda suktis klausimas, kas dar ne taip. Šviesos lyg ir pakanka, vieta ta pati, temperatūra stabili. Tačiau problema slypi ne ten, kur dažniausiai ieškoma.
Orchidėja gali atrodyti sveika, bet jaustis alkana
Dažnas mano, kad orchidėjos gyvena beveik vien iš oro. Truputis vandens, šviesa ir viskas. Iš šono jos atrodo nereiklios, todėl maitinimas dažnai lieka paraštėse.
Gamtoje orchidėjos nuolat gauna labai mažas maistinių medžiagų dozes per lietų ir aplinką. Namuose to nebėra. Vien vanduo nepadeda formuotis žiedams, net jei lapai atrodo stiprūs.
Čia ir atsiranda tylus konfliktas. Priežiūra lyg ir gera, bet rezultato nėra.
Per retas tręšimas stabdo žiedų formavimąsi
Daugelis tręšia labai atsargiai arba visai to nedaro. Baimė pakenkti šaknims suprantama, bet visiškas maisto atsisakymas dažnai kainuoja žydėjimą.
Orchidėjoms nereikia stiprių trąšų. Joms labiau tinka dažnas, bet labai silpnas maitinimas. Toks būdas artimesnis gamtai ir nesukelia streso.
Pastebėta, kad po ilgesnio laikotarpio be maitinimo nauji lapai auga lėčiau. Žiedynstiebio net užuomazgos nepasirodo.
Dažniausiai pasitaikanti klaida daroma iš gerų norų
Norisi apsaugoti augalą. Todėl trąšos naudojamos retai arba visai pamirštamos. Iš šalies atrodo, kad taip saugiau.
Iš tiesų orchidėja ilgiau atsigauna po ilgo maisto trūkumo nei po labai silpno, bet pastovaus tręšimo. Apie tai kalbama retai, bet tai daug ką paaiškina.
Todėl lapai gali būti gražūs, o žiedų nebūti metus ar dar ilgiau.
Kada maitinimas duoda didžiausią naudą
Aktyvaus augimo metu orchidėja labiau reaguoja į maistines medžiagas. Tuo metu ji kaupia jėgas, kurios vėliau virsta žiedais.
Šiltesniu laikotarpiu maitinimas dažniausiai duoda matomą efektą. Žiemą tempas sulėtėja, todėl ir poreikis mažėja.
Svarbu stebėti patį augalą. Jei leidžia naują lapą ar formuoja šaknis, jam reikia papildomos energijos.
Ką verta prisiminti renkantis trąšas
Orchidėjoms tinka ne viskas, kas skirta kitoms kambarinėms gėlėms. Per stiprūs mišiniai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Dažniausiai pasiteisina paprasta schema: orchidėjoms skirtos trąšos, praskiestos iki ketvirtadalio stiprumo, naudojamos per kiekvieną ar kas antrą laistymą.
Taip sumažėja druskų kaupimasis ir augalas pasiima tik tai, ko jam reikia.
Vanduo ir maitinimas turi veikti kartu
Prieš maitinimą substratas turi būti drėgnas. Sausos šaknys jautresnės ir lengviau pažeidžiamos.
Laistant svarbu leisti vandeniui visiškai nutekėti. Orchidėjos nemėgsta stovėti drėgmėje. Kartą per mėnesį naudinga perlieti substratą vien švariu vandeniu.
Tai padeda išvengti nematomų problemų, kurios ilgainiui stabdo žydėjimą.
Skirtingos orchidėjos reaguoja nevienodai
Populiarios falenopsės dažniau parodo maisto trūkumą nei kitos rūšys. Čia svarbus ne kiekis, o pastovumas.
Ilgainiui pradedi pastebėti smulkius ženklus. Naujas lapas pasirodo lėčiau, šaknys tampa blyškesnės, o žiedynstiebio vis nėra.
Tokie pastebėjimai dažnai pasako daugiau nei bet kokios taisyklės.
Kai orchidėja nežydi, problema dažnai būna labai paprasta
Daugeliu atvejų orchidėja nežydi ne dėl šviesos ar vietos. Ji tiesiog ilgą laiką gyvena be papildomos energijos.
Kai maitinimas tampa švelnia priežiūros dalimi, augalas pamažu keičiasi. Be spaudimo ir be skubėjimo.
Ir tada vieną dieną pasirodo žiedynstiebis, kuris tyliai primena, kad kartais pakanka labai mažo pakeitimo.