Piliarožės atrodo kaip iš pasakos. Aukštos, dideliais žiedais, pilnos vasariškos šviesos. Tačiau kartais užtenka vieno lietingo sezono, ir augalas pasikeičia neatpažįstamai: lapai susisuka, paruduoja, o žiedai nyksta dar nespėję išsiskleisti.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tiesiog nuvargęs augalas. Bet dažniausiai kaltininkas slepiasi gilesniuose sluoksniuose. Grybelinė infekcija, kuri plinta greitai ir tyliai.
Dažniausia piliarožių bėda. Rūdys arba miltligė. Abi ligos pasireiškia beveik tuo pačiu metu: lapų apačioje atsiranda rudi arba gelsvi taškai, kurie ilgainiui virsta dėmėmis, o augalas silpsta ir vis mažiau žydi.
Šias ligas pamėgo drėgnas oras, šešėlis ir prasta oro cirkuliacija. Jei piliarožės auga per tankiai arba šalia sienos, drėgmė ten laikosi ilgiau, tai ideali terpė grybeliui.
Kaip atpažinti piliarožių lapų ligas
Pirmieji požymiai dažnai prasideda nepastebimai. Ant apatinių lapų pasirodo mažos, gelsvos ar oranžinės dėmelės. Iš jų greitai susiformuoja iškilūs taškeliai, tai piliarožių rūdys. Laikui bėgant dėmės tamsėja, lapai džiūsta, o visa augalo dalis atrodo lyg apdegusi.
Miltligė atrodo kitaip. Ji palieka baltą, miltus primenantį apnašą, kuris dengia ne tik lapus, bet ir pumpurus. Jei oras šiltas ir drėgnas, liga plinta per kelias dienas, o žiedai susitraukia ir nebesiskleidžia.
Dar vienas pavojus, lapų dėmėtligė. Ji pasireiškia pilkai rudomis dėmėmis su tamsesniais pakraščiais. Tokie lapai ilgai neišgyvena, o jeigu jie nesurenkami, liga lieka dirvoje iki kito sezono.
Atpažinus problemą, nereikėtų laukti, kol augalas visiškai nusilps. Kuo greičiau pašalinami pažeisti lapai ir pagerinamos sąlygos, tuo didesnė tikimybė, kad piliarožės atsigaus.
Kaip sustabdyti piliarožių lapų ligas
Pirmiausia reikia išvalyti viską, kas jau serga. Pažeistus lapus geriausia nupjauti ir išnešti iš daržo – jų nedera mesti į kompostą, nes grybelis ten išgyvena žiemą.
Toliau, purškimas. Paprasčiausias būdas – česnako antpilas su švelniu muilu ar sodos tirpalu. Jis nekenkia aplinkai, bet pristabdo grybelio plitimą. Jei liga įsisenėjusi, padeda fungicidai, purškiami vos pasirodžius naujiems lapams ir pakartojami po poros savaičių.
Auginimo vieta taip pat svarbi. Piliarožės mėgsta saulę ir vėją, todėl joms netinka ankšti kampai prie tvorų ar sienų. Kai oras cirkuliuoja laisvai, lapai greičiau išdžiūsta, o ligoms nelieka šansų.
Po žydėjimo stiebus verta nukirpti iki žemės, o dirvą šiek tiek perpurenti ir užmulčiuoti. Taip ne tik pašalinami likę grybelio pėdsakai, bet ir duodamas švarus startas kitam sezonui.
Kaip sustiprinti piliarožes, kad jos nesirgtų
Stiprios piliarožės pačios geba atlaikyti daugelį ligų. Joms reikia gero dirvožemio, šviesos ir šiek tiek oro aplink. Kai augalai auga per tankiai, lapai ilgiau būna drėgni, o tai puiki vieta grybeliui.
Dirva turi būti puri, kad šaknys galėtų lengvai kvėpuoti. Rudenį verta įmaišyti komposto arba šiek tiek medžio pelenų, tai sustiprina augalus ir padeda jiems atsigauti po žydėjimo.
Padeda ir profilaktinis purškimas pavasarį. Kai tik pasirodo pirmi lapai, galima naudoti natūralų tirpalą. Pavyzdžiui, česnako ar sodos. Tai paprastas būdas sumažinti ligų riziką be chemijos.
Kai piliarožės jaučiasi stiprios, jų lapai išlieka žali iki rudens, o žiedai stovi tiesūs ir pilni spalvos. Šiek tiek rūpesčio, šviesos ir vietos – ir augalas atsidėkoja gausiu žydėjimu be jokių dėmių.
Išvada
Piliarožės dažnai atrodo lepios, bet iš tikrųjų jos gali žydėti daugelį metų, jei gauna tinkamą priežiūrą. Svarbiausia stebėti lapus ir reaguoti laiku, pašalinti sergančius, užtikrinti oro judėjimą ir šviesą. Tokiu būdu augalai išliks sveiki, o žydėjimas džiugins visą vasarą.