Daugelis sustoja prie remontantinių aviečių ir svarsto, ar genėti dabar, ar verčiau palaukti pavasario. Kartais atrodo, kad žiemos viduryje jau per vėlu, bet šios avietės daug atlaiko ir reaguoja paprastai.
Jei nėra didelio šalčio, remontantinių aviečių genėjimas dar įmanomas. Jos vis tiek dera ant naujų ūglių, todėl laikas nėra toks kritiškas, kaip atrodo. O jei lauke šlapia ar stingdo šaltis, galima ramiai laukti pavasario.
Patyrę augintojai dažniausiai žiūri į lapus ir stiebų būklę, o ne į mėnesį. Kai augalas nurimęs, genėjimas tampa saugesnis ir aiškesnis.
Remontantinės avietės reaguoja paprastai
Remontantinių aviečių genėjimas nėra toks jautrus laikui, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šie krūmai dera ant naujų ūglių, todėl senųjų nupjovimas nesumažina derliaus. Dėl to daug sodininkų jaučiasi ramiai net ir žiemą, jei tik nėra įšalo.
Kai lauke pliusinė temperatūra, stiebai minkštesni ir lengviau pasiduoda žirklėms. Tokiu metu genėti patogu, nes nereikia brautis per kietą dirvą, o augalas jau pabaigęs savo metų ciklą. Lapų nebuvimas irgi signalas, kad jis pasiruošęs poilsiui.
Net jei krūmas dar nėra visiškai nuplikęs, genėti galima, jei pačiam patogu. Avietės atsinaujina greitai, todėl nedidelė paklaida laike joms tikrai nepakenkia. Dėl to daug kas jas nukerpa tada, kai tiesiog turi laiko ir sąlygos leidžia.
Kada verta palaukti pavasario
Yra situacijų, kai remontantinių aviečių genėjimas geriau nusikelia į pavasarį. Tai nutinka tada, kai lauke spaudžia šaltis, dirva sukietėjusi, o stiebai trapūs. Tokiu metu pjauti nesinori vien dėl to, kad augalas jautresnis, o ir pačiam darbas nejaukus.
Pavasaris suteikia pranašumą tuo, kad tada aiškiai matyti, kurios šakelės per žiemą apšalo ar nudžiūvo. Nukerpama tik tai, kas nebepulsuoja gyvybe, o likę pumpurai gražiai išsprogsta. Taip krūmas iškart atrodo tvarkingas ir pasiruošęs naujam sezonui.
Kai kurie sodininkai sąmoningai palieka stiebus žiemoti. Jie pastebi, kad dalis jų nepraranda gyvybės ir pavasarį duoda ankstyvesnių uogų. Jei norisi eksperimentuoti, galima palikti vieną kitą stiebą ir pažiūrėti, kaip krūmas elgiasi.
Pjovimas iki žemės suteikia daugiausia aiškumo
Remontantinių aviečių genėjimas dažniausiai atliekamas iki pat žemės. Tai paprastas būdas išlaikyti lysvę švarią, o krūmus – stiprius. Nupjovus senus stiebus, visa augalo energija keliauja į naujus ūglius, kurie ir užaugina uogas.
Tokį pjovimą renkasi dauguma patyrusių augintojų. Jie sako, kad taip lengviau prižiūrėti lysvę, nes nelieka susivėlusių šakelių ir nereikia spręsti, kurias palikti. Pjauti galima paliekant vos kelis centimetrus virš žemės – tiek visiškai pakanka.
Toks genėjimas ypač patogus rudenį ar žiemą, kai augalas jau nurimęs. Kai lauke ne per šalta ir nėra gilaus įšalo, darbas trunka vos kelias minutes. Pavasarį krūmai atsinaujina greitai ir kyla tolygiai, todėl derliaus laukti malonu.
Skirtingi sodininkų įpročiai duoda skirtingus rezultatus
Remontantinių aviečių genėjimas dažnai remiasi ne tik taisyklėmis, bet ir asmenine patirtimi. Vieni pjauna vos nukritus lapams, nes taip lengviau palaikyti tvarką ir išvengti pašalusių viršūnių. Kiti laukia, kol pasirodys pirmi šalčiai, ir tik tada imasi darbo, nes augalas būna visiškai sustabdęs augimą.
Yra ir tokių, kurie sąmoningai palieka dalį stiebų per žiemą. Jie pastebi, kad žaliose viršūnėse kartais išlieka gyvybė, o pavasarį galima sulaukti ankstyvesnių uogų. Toks būdas reikalauja daugiau dėmesio, bet suteikia progą pažiūrėti, kaip skirtingai gali elgtis tas pats krūmas.
Kai kurios veislės reaguoja šiek tiek kitaip, todėl sodininkai pasakoja apie savo atradimus. Vieni teigia, kad jų avietės geriausiai jaučiasi nupjautos vasario mėnesį, kiti žiūri tik į orų sąlygas ir niekada nesiremia data. Svarbiausia stebėti augalą ir jausti, kada jis pasiruošęs.
Paprasti ženklai, kurie padeda apsispręsti
Remontantinių aviečių genėjimas tampa aiškesnis, kai atkreipiama dėmesį į kelis paprastus signalus. Kai lapai nukritę ir stiebai sustingę, krūmas jau ramybės fazėje. Tada pjauti saugu ir patogu, nes augalas nebevartoja energijos.
Jei stiebai dar žaliuoja ir laikosi tvirti, galima duoti jiems šiek tiek laiko. Dažnas augintojas sako, kad tokia pauzė leidžia natūraliai pamatyti, kuri dalis krūmo dar gyvybinga. Pavasarį tas vaizdas dar aiškesnis.
Avietės gerai reaguoja ir į pjovimą atlydžio metu. Kai žemė minkšta, o šakelės pasiduoda be pasipriešinimo, genėti lengva net neturint daug patirties. Dėl to sodininkai dažnai pasirenka tokį momentą, kai lauke ramu ir darbas nevargina.
Papildomi patarimai, kad krūmai augtų stipriau
Remontantinių aviečių genėjimas tampa dar efektyvesnis, kai kartu sutvarkoma ir aplinka aplink krūmus. Po pjovimo verta pašalinti nukritusius lapus ir senus stiebus, kad jie neplistų ligos ar kenkėjai. Švarus plotas padeda augalui lengviau startuoti pavasarį.
Jei nupjauti stiebai paliekami kelių centimetrų aukštyje, jie žymi vietas, kur pavasarį kyla nauji ūgliai. Tai padeda nepažeisti šaknų, kai purenama žemė ar traukiami piktžoliai. Tokia smulkmena vėliau palengvina visą priežiūrą.
Dalis sodininkų mėgsta mulčiuoti avietyną po genėjimo. Plonas mulčio sluoksnis sulaiko drėgmę, supurena dirvą ir pavasarį suteikia šiek tiek šilumos šaknims. Nors tai nėra būtina, rezultatas dažnai būna geresnis, ypač lengvesnėse žemėse.
Išvada
Remontantinių aviečių genėjimas nėra sudėtingas ir nebūtina prisirišti prie tikslios datos. Jei lauke nėra stipraus šalčio, galima pjauti net žiemą. Jei dirva kieta ar stiebai dar žali, galima palikti darbą pavasariui. Šios avietės vis tiek dera ant naujų ūglių, todėl rezultatas bus stabilus.
Svarbiausia stebėti augalo būklę ir pasirinkti jums patogų laiką. Tvarkingai išgenėti krūmai greitai atsinaujina ir duoda gausų derlių, nesvarbu, ar pjovimas atliktas rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį.