Sodas ir daržasŠliužų invazija nesibaigia: kaip apsaugoti savo daržą kitam sezonui?

Šliužų invazija nesibaigia: kaip apsaugoti savo daržą kitam sezonui?

Šiemet daugelis daržininkų vos spėjo tvarkytis su šliužų antplūdžiu – šie gleivėti kenkėjai naikino salotas, kopūstus, braškes ir net gėles. Kai kuriuose soduose derliaus praktiškai neliko, todėl nenuostabu, kad vis daugiau žmonių jau dabar svarsto, kaip pasiruošti kitam sezonui.

Šliužai – ne vienadienė problema. Jie geba peržiemoti, palikdami dirvoje šimtus kiaušinėlių, tad jei nieko nedarysite rudenį, pavasarį situacija gali pasikartoti. Tačiau gera žinia ta, kad yra patikrintų, paprastų būdų, kaip šliužus sustabdyti dar prieš jiems išlendant į paviršių.

Kodėl šliužai sugrįžta kiekvienais metais?

Šliužai neišnyksta tiesiog todėl, kad vasara baigėsi. Daug jų lieka dirvoje – po lapais, mulčiu ar komposto krūvose. Ten jie saugiai peržiemoja, o pavasarį, vos tik žemė sušyla, vėl pradeda judėti ir ieškoti maisto. Net jei atrodė, kad šliužų sumažėjo, tikėtina, jog jų kiaušinėliai jau laukia tinkamų sąlygų.

Jų plitimą skatina ir švelnesnės žiemos – šalčiai nebenužudo kiaušinėlių, todėl populiacija kasmet auga. Be to, šliužai neturi daug natūralių priešų, o drėgnos vasaros suteikia jiems idealias gyvenimo sąlygas.

Dar viena priežastis – sodininkų klaidos. Paliktos žolės krūvos, drėgnas mulčias, neapsaugoti šiltnamiai – visa tai puiki vieta šliužams slėptis ir daugintis. Norint išvengti dar vienos invazijos, būtina imtis veiksmų dar rudenį.

Ką daryti rudenį, kad šliužai neperžiemotų

Ruduo – geriausias metas kovai su šliužais. Būtent dabar jie deda kiaušinėlius, todėl kiekvienas žingsnis, atliktas šiuo laikotarpiu, gali smarkiai sumažinti jų populiaciją kitą pavasarį. Svarbiausia – nepalikti vietų, kuriose jie galėtų pasislėpti ar peržiemoti.


1. Išvalyk daržą nuo augalų liekanų
Nuimant derlių, dažnai lieka stiebų, lapų, piktžolių ar pūvančių daržovių. Tai šliužų rojus – jie slepiasi drėgmėje ir maitina liekanomis. Po derliaus nuėmimo būtina viską kruopščiai surinkti ir išnešti iš daržo.

2. Sumažink drėgmę aplink lysves
Šliužai mėgsta drėgnas vietas. Nepalik per daug storų mulčio sluoksnių, išravėk žoles palei lysves ir patikrink, ar neteka vanduo nuo šiltnamio ar stogo tiesiai į daržą. Sausesnė aplinka – mažiau vietų pasislėpti.

3. Išpurenk dirvą ar ją perkask
Rudenį verta perkasti žemę – taip iškelsi šliužų kiaušinėlius į paviršių, kur jie žus nuo šalčio ar saulės. Tai vienas efektyviausių būdų sumažinti peržiemojančių kenkėjų kiekį.

4. Patikrink komposto krūvas
Kompostas – šilta ir drėgna vieta, kurioje šliužai jaučiasi puikiai. Rudenį jį permaišyk, apversk, o viršų uždenk plėvele arba storesniu sausu sluoksniu – taip neleisi šliužams įsikurti žiemai.

5. Panaudok natūralius atbaidymo būdus
Aplink daržą galima paberti pelenų, kavos tirščių ar susmulkintų kiaušinių lukštų. Šliužams nepatinka šiurkštus paviršius, todėl jie vengia tokių vietų. Tai paprasta, ekologiška ir saugu dirvai.

6. Nepalik lentų, plėvelių ar kibirų ant žemės
Po šiais daiktais kaupiasi drėgmė, todėl šliužai čia slepiasi dieną. Pašalink viską, kas gali sudaryti pavėsį ar drėgmę – taip jiems tiesiog neliks vietos gyventi.

Kaip apsaugoti daržą pavasarį, kai šliužai vėl atgyja

Šliužų invazija – rudas šliužas ropoja per drėgną dirvą sode, kenkdamas augalams ir jaunoms daržovėms.
Šliužai darže – dažna problema po lietingų vasarų. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Pavasarį šliužai pabunda anksčiau, nei daugelis daržininkų spėja pasėti pirmas daržoves. Vos tik žemė sušyla, jie ima ieškoti maisto – jaunos salotų, kopūstų ar braškių daigų. Todėl apsauga turi prasidėti dar prieš pasirodant pirmiesiems gleivėtiems pėdsakams.

Stebėjimas ir pirmieji žingsniai

Vos pastebėjus šliužus ar jų paliktas gleives, reikėtų nedelsiant imtis veiksmų. Ankstyvas reagavimas – vienas veiksmingiausių būdų išvengti plitimo. Rytas ir vakaras – jų aktyviausias metas, todėl verta bent kelis kartus per savaitę apžiūrėti daržą.

Fizinių barjerų naudojimas

Aplink daržo lysves suformuok apsauginius barjerus. Šliužai vengia šiurkščių ir sausų paviršių, todėl padeda:

  • Vario juostelės aplink lysves ar vazonus;
  • Rupus smėlis arba pelenai palei augalus;
  • Kiaušinių lukštų ar žvyro juostelės aplink daržą.

Šios priemonės paprastos, pigios ir visiškai saugios aplinkai – pakanka jas atnaujinti po lietaus.

Biologinės priemonės

Jei šliužų daug, verta pasitelkti biologines priemones – pavyzdžiui, specialius nematodus, kurie pažeidžia tik šliužus, nekenkdami augalams ar dirvai. Jie veikia kelias savaites ir padeda sustabdyti kenkėjų dauginimąsi natūraliu būdu.

Daugiau apie kovojimo būdus su šliužais – Veikia geriau nei nuodai – šliužai nyksta vienas po kito.

Švara ir aplinkos priežiūra

Šliužai slepiasi ten, kur drėgna ir tamsu. Todėl svarbu:

  • Surinkti nuvytusius lapus ir piktžoles,
  • Vengti storų mulčio sluoksnių,
  • Reguliariai purenti žemę tarp lysvių.

Švarus, gerai vėdinamas daržas šliužams tiesiog nepatrauklus.

Pabaigai

Šliužų invazija dažnai prasideda tyliai – keli kenkėjai pavasarį, o po kelių savaičių jų jau pilnas daržas. Todėl svarbiausia – ne laukti, kol jie pasirodys, o ruoštis iš anksto. Tinkamai sutvarkytas daržas rudenį ir prižiūrėta aplinka pavasarį leidžia išvengti viso vasaros galvos skausmo.

Prevencija visada efektyvesnė nei vėlesnė kova. Dirvos perkasimas, švaros palaikymas, natūralių barjerų formavimas ir biologinės priemonės – tai paprasti, bet veiksmingi žingsniai, padedantys išlaikyti pusiausvyrą darže.

Kiekvienas sezonas skirtingas, bet viena taisyklė nesikeičia: šliužai mėgsta ten, kur jiems sudarytos sąlygos. Todėl pasirūpinus, kad daržas būtų sausas, švarus ir atviras saulei, galima užsitikrinti ne tik ramybę, bet ir gausų, sveiką derlių.

Populiariausi

- Reklama -

Naujausi

- Reklama -

Rekomenduojame

- Reklama -

Skaitykite daugiau