Atrodo, kad spygliuočiai žiemą ilsisi ir jiems nieko nereikia. Tačiau būtent rudenį nusprendžiama, kaip jie atrodys šaltuoju metu. Be tinkamos priežiūros ir trąšų šie augalai praranda spalvą, silpsta šaknys, o pavasarį spygliukai paruduoja ir trupa.
Rudeninis tręšimas padeda augalui sukaupti jėgų, sustiprinti šaknis ir išsaugoti sodrią žalią spalvą. Kai dirva dar šilta, šaknys vis dar aktyvios, tai puikus metas papildyti atsargas prieš žiemą.
Spygliuočių tręšimas rudenį ne tik gražesnė išvaizda, bet ir mažesnis stresas augalui per šalčius. Tinkamai pamaitintas medis išlieka tvirtas, atsparus ir pavasarį atgyja be žalos.
Stiprūs spygliuočiai žiemą priklauso nuo rudens trąšų
Rudenį spygliuočiai dar gyvena pilnu tempu, nors augimas viršuje jau sustojęs. Šaknys toliau dirba, todėl tai geriausias metas padėti augalui sukaupti jėgų žiemai. Jei paliekame be trąšų, medis pasitinka šalčius nusilpęs, o spygliukai pavasarį gali prarasti spalvą ar net kristi.
Spygliuočių tręšimas rudenį reikalingas tam, kad augalas sustiprintų šaknis ir sustabdytų jaunų ūglių augimą. Tokie ūgliai žiemą vis tiek nušąla, todėl geriau, kai medis visą energiją nukreipia į sustiprėjimą.
Kalio ir fosforo turinčios trąšos padeda sukietėti medienai, sutvirtina ląsteles ir paruošia spyglius šalčiui. Kad spygliukai neišbluktų, svarbus ir magnis – jis palaiko jų sodrią žalią spalvą. Be jo augalas atrodo pavargęs ir praranda dekoratyvumą.
Tinkamai pamaitinti spygliuočiai žiemą išlieka tvirti, o pavasarį atsigavę atrodo taip, lyg šalčių nė nebūtų buvę.
Tinkamas tręšimas padeda maisto medžiagoms pasiekti šaknis
Vien nuo to, kiek trąšų išberi, naudos nebūna. Svarbu, kaip jas panaudoji. Spygliuočiai jautrūs tiek trąšų pertekliui, tiek netinkamam paskleidimui, todėl rudenį viską geriausia daryti ramiai ir apgalvotai.
Trąšas visada berk į drėgną žemę. Jei dirva sausa, granulės tiesiog nesusigeria, o augalas jų nepasisavina. Idealu tręšti po lietaus arba bent jau po gero laistymo, kai žemė minkšta ir drėgna.
Trąšas reikia paskirstyti ne prie pat kamieno, o ten, kur baigiasi vainikas. Ten dirvoje yra daugiausia smulkių šaknelių, kurios ir paima maisto medžiagas. Paskleidus trąšas, jas lengvai įkask į žemę – maždaug 5–10 centimetrų gylio sluoksnyje. Taip jos nepasiliks paviršiuje, o pateks ten, kur reikia.
Po tręšimo visada palaistyk. Vanduo padeda trąšoms greičiau pasiekti šaknis ir pradėti veikti. Kiekvienam didesniam spygliuočiui prireiks apie 20–30 litrų vandens. Tai gali atrodyti daug, bet taip maisto medžiagos pasiskirsto tolygiai, o dirva ilgiau išlieka drėgna.
Svarbu ir saikas. Rudenį geriau mažiau nei per daug. Spygliuočiai nespėja įsisavinti didelio trąšų kiekio, o perteklius gali net pakenkti šaknims. Kai viską darai laiku ir saikingai, medis kaupia tik tiek, kiek jam reikia, kad ramiai išgyventų žiemą.
Rudeninė priežiūra padeda spygliuočiams išlikti stipriems
Rudeninis tręšimas nėra perteklinis darbas – tai pagrindas visam žiemos laikotarpiui. Kai spygliuočiai gauna reikiamą kiekį kalio, fosforo ir magnio, jie išlieka tvirti, neišblunka ir geriau ištveria šalčius. Tokie augalai pavasarį atrodo žali, gyvybingi ir iškart pradeda augti be jokių pažeidimų.
Labai svarbu nepertręšti ir nepamiršti drėkinimo. Net geriausios trąšos neveiks, jei žemė sausa ar medžiagos paskleistos netolygiai. Po tręšimo verta palaistyti, pamulčiuoti ir leisti augalui ramiai pasiruošti žiemai.
Tinkamai atliktas spygliuočių tręšimas rudenį suteikia ilgalaikį rezultatą – žiemą augalai išlieka gražūs, o pavasarį sugrįžta stipresni ir vešlesni nei anksčiau.