Ar kada pagalvojote, kad spaudžiant šaltukui jūsų sodas gali tapti tikra eksperimentų laboratorija? Būtent dabar yra idealus metas išbandyti techniką, kuri leidžia ant vienos obels užsiauginti kelias skirtingas veisles.
Vaismedžių skiepijimas žiemą ne tik padeda sutaupyti vietos, bet ir užtikrina, kad jūsų vaismedžiai derėtų kur kas greičiau. Kai sodininkų darbotvarkės tampa laisvesnės, atsiranda puiki proga suprasti, kaip šis procesas veikia praktiškai.
Kodėl žiema yra idealus metas šiam darbui?
Dauguma žmonių darbus sode sieja su pavasario saule, tačiau profesionalai žino, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai gamta dar miega.
Pagrindinė priežastis, kodėl vaismedžių skiepijimas žiemą yra toks sėkmingas, slypi augalų ramybės būsenoje. Kai medžiai „miega“, jie patiria kur kas mažiau streso dėl atliekamų pjūvių. Tai leidžia žaizdoms geriau gyti vos tik prasidės pavasarinė vegetacija.
Žiemą surinkti ūgliai (skiepūgliai) yra sukaupę maksimalų energijos kiekį, kuris bus gyvybiškai reikalingas sėkmingam prigijimui. Vėsesnis oras taip pat padeda išlaikyti natūralią drėgmę pjūvio vietose, nes augalas dar negarina vandens per lapus.
Be to, tai vienintelis būdas garantuoti, kad ragausite būtent tas veisles, kurias mėgstate. Iš sėklos išaugintas medis dažnai neduoda tokių pat skanių vaisių kaip tėvinis augalas.
Kaip teisingai parinkti ir paruošti skiepus?
Sėkmingas procesas priklauso nuo dviejų dalių dermės: poskiepio (šaknų) ir skiepūglio (šakelės, kuri ves vaisius).
- Skiepūgliai: pjaunami iš praėjusių metų ūglių, kurie turėtų būti maždaug pieštuko storio.
- Veislė: rinkitės šakas su bent keturiais sveikais pumpurais.
- Būsena: pjaukite tik tada, kai medis visiškai miega.
- Poskiepis: juo gali tapti bet kuris sode jau augantis vaismedis.
Šis procesas nereikalauja profesionalios laboratorinės patirties, tačiau jam reikia šiek tiek pasiruošimo. Svarbiausia turėti aštrų peilį, specialią juostą ir sodo vašką.
Sujungimo procesas: kur įvyksta sodo magija?
Svarbiausia techninė dalis yra tikslus pjūvių suderinimas. Jums reikia pasiekti, kad abiejų dalių kambiumo sluoksniai (plonas sluoksnis po žieve) idealiai susiliestų. Būtent čia vyksta ląstelių dalijimasis ir audinių suaugimas.
Kai pjūviai atlikti ir dalys sujungtos, jas būtina tvirtai apvynioti skiepijimo juosta. Tai ne tik prilaiko šakelę, bet ir neleidžia į vidų patekti orui bei drėgmei. Galiausiai visos atviros vietos užtepamos sodo vašku.
Apie tai, ar vaismedžių skiepijimas žiemą buvo sėkmingas, sužinosite pavasarį. Jei iš skiepūglio pumpurų pradės sprogti žali lapeliai – sujungimas pavyko.
Kūrybiškumas ir praktinė nauda
Sodininkystė skatina smalsumą ir inovacijas. Skiepijimas leidžia jums sukurti „šeimos medį“, ant kurio vienu metu auga skirtingų veislių obuoliai. Tai ypač aktualu turintiems mažus sklypus.
Skiepyti medžiai dažnai pradeda vesti vaisius kur kas anksčiau nei tie, kurie auginami iš sėklų. Be to, tokia veikla lavina kantrybę, padeda atsipalaiduoti ir netgi gerina atmintį.
Nereikia bijoti nesėkmių. Net patyrę sodininkai kartais susiduria su neprigijusiais skiepais. Tačiau žiema suteikia mums prabangą mokytis ir eksperimentuoti.
Kaip prižiūrėti skiepytą medį po procedūros?
Atlikus patį skiepijimą, darbas nesibaigia. Turite stebėti, kad stiprūs vėjai ar gausus sniegas nenuplėštų naujos šakelės.
Pavasarį, kai medis nubunda, svarbu laiku nuimti skiepijimo juostą, kad ji nepradėtų veržti augančios šakos. Taip pat būtina šalinti visas ataugas, kurios pradeda augti žemiau skiepo vietos.
Vaismedžių skiepijimas žiemą yra geriausias laikas paversti savo kiemą vieta, kurioje auga ne tik vaisiai, bet ir jūsų meistriškumas.