Daug kas nustemba sužinoję, kad kai kurios lapinės salotos ne tik nebijo šalnų, bet ir sudygsta kur kas anksčiau nei pavasarį sėjamos veislės. Žieminė salotų sėja leidžia lysvėms atgyti dar tada, kai aplinkui viskas tik bunda, o šviežių lapelių galima sulaukti dvigubai greičiau.
Rudenį dirva būna vėsi, bet dar neįšalusi, todėl sėklos ramiai peržiemoja ir pavasarį pabunda pačios, be jokio skubinimo ar papildomo darbo. Toks natūralus ritmas leidžia salotoms išaugti tvirtesnėms ir atsparesnėms.
Kodėl žieminė salotų sėja tokia veiksminga
Žieminė salotų sėja remiasi paprasta taisykle: sėklos, praleidusios kelis mėnesius vėsioje žemėje, pažadina daigumo jėgą pačios. Šaltis jas natūraliai sustiprina, todėl pavasarį jos startuoja greičiau ir nebijodamos temperatūrų svyravimų.
Dirva rudenį būna pakankamai drėgna, todėl salotų sėkloms nereikia jokio papildomo laistymo. Jos peržiemoja ramiai, o kai tik saulė sušildo paviršių, pirmieji lapeliai pakyla daug anksčiau nei įprastai. Toks natūralus procesas suteikia salotoms tvirtumo.
Dar vienas privalumas – mažiau pavasarinės skubos. Kai aplinkui visi tik pradeda ruoštis pirmiesiems darbams, žiemą pasėtos salotos jau būna pakeliui į derlių. Tai leidžia turėti šviežių lapų ženkliai anksčiau, ypač šiltesniuose regionuose.
Kokias salotų veisles verta sėti rudenį
Rudenį verta rinktis tik tas salotas, kurios tikrai pakelia šaltį ir greitai startuoja pavasarį. Šios veislės laikomos pačiomis patikimiausiomis:
Aisbergo salotos
Traškūs, tvirti lapai, gerai laikosi šalčio ir anksti formuoja galvutes pavasarį.
Romėnų salotos
Stabiliai žiemoja, pradeda augti vos tik žemė įšyla, gūžės aromatingos ir sodrios.
Kukurūzų salotos
Smulkūs, pikantiško skonio lapeliai, išsiskiria ypatingu atsparumu šalčiui ir nakties temperatūrų pokyčiams.
Radiklio salotos
Ryškios spalvos lapai, gerai sudygsta po žiemos ir greitai atsinaujina pavasarį.
Kaip atlikti sėją, kad salotos tikrai peržiemotų
Žieminė salotų sėja yra paprasta, jei laikomasi kelių taisyklių. Pirmas žingsnis – sausa dirva. Jei po pasėjimo lysvė bus šlapia, sėklos gali pažadinti daigumą ir nušalti dar iki žiemos vidurio. Todėl rudenį geriausia sėti tokią dieną, kai žemė nėra permirkusi.
Svarbu ir tai, kaip giliai dedamos sėklos. Geriausia jas tiesiog išbarstyti ir užberti plonu sauso komposto ar žemės sluoksniu. Toks uždengimas apsaugo nuo vėjo, bet neleidžia dirvai sušilti. Taip sėklos lieka ramios ir nebandys dygti per anksti.
Verta sėti tankiau nei pavasarį. Rudenį dalis sėklų žiemą praranda daigumą, todėl pavasarį natūraliai liks tik stipriausi daigai. Tokį tankesnį sėjimą daržininkai taiko kasmet, nes jis užtikrina gausesnį ankstyvą derlių.
Lysvės vieta irgi turi įtakos. Pakeltos lysvės arba lengvesnė žemė, kur vanduo neužsistovi, suteikia sėkloms daugiau saugumo. Jeigu dirva linkusi užmirkti, žieminė salotų sėja bus gerokai silpnesnė.
Išvada
Žieminė salotų sėja suteikia aiškų pranašumą tiems, kurie nori kuo ankstesnio ir tvirtesnio derliaus. Sėklos, ramiai peržiemojusios šaltoje žemėje, pavasarį dyla greičiau, o lapai užauga stipresni ir sultingesni. Tai leidžia mėgautis šviežiais žalumynais tuo metu, kai pavasario darbai dar tik prasideda.
Toks sėjimo būdas taupo laiką. Pavasarį nebereikia skubėti į lysves, augalai jau būna pasiruošę startui. O pasirinkus tinkamas veisles ir laikantis kelių paprastų taisyklių, derlius būna ne tik ankstyvas, bet ir gausus.
Žieminė salotų sėja tampa puikiu sprendimu tiems, kurie nori išnaudoti visą sezoną ir daržą paversti nuolatiniu žalumynų šaltiniu.