Podagra – skausminga, varginanti ir dažnai netikėtai užklumpanti liga. Kai sąnariai ima mausti, tinti, o naktį neleidžia užmigti pulsuojantis skausmas, žmonės ieško bet kokios pagalbos. Vaistažolės nuo podagros daugybei žmonių tapo tikru išsigelbėjimu – ne vien todėl, kad švelnesnės už vaistus, bet ir todėl, kad veikia gilumines uždegimo priežastis.
Natūralios priemonės, tokios kaip garšva, asiūklis, pelkinė vingiorykštė ar net laurų lapų nuoviras, kai kuriais atvejais ne tik numalšina skausmą, bet ir padeda išvengti atkryčių. O svarbiausia – jos prieinamos kiekvienam, tereikia žinoti, ką ir kaip naudoti.
Garšva – pavasario dovana sergantiems podagra
Garšva – dažnai laikoma piktžole, bet podagros kamuojami žmonės ją vadina stebuklu. Ši vaistažolė nuo podagros ne tik švelnina skausmą, bet ir mažina sąnarių uždegimą bei padeda iš organizmo šalinti šlapimo rūgšties perteklių – būtent jis ir sukelia skausmingus podagros priepuolius.
Garšva turi šlapimą varančių savybių, o taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dėl savo sudėtyje esančių flavonoidų, vitaminų C ir K, ji puikiai tinka ne tik arbatoms ar nuovirams, bet ir salotoms bei trintiems kokteiliams. Tai itin svarbu pavasarį, kai šviežių augalų gausu – organizmas lengviau pasisavina veikliąsias medžiagas.
Garšvos lapai gali būti verdami arbatai – užtenka vieno ar dviejų šaukštų džiovintos žolės stiklinei vandens. Galima gerti po kelis puodelius per dieną.
Taip pat šviežius lapus galima naudoti salotose kartu su kiaulpienėmis ar dilgėlėmis – tai stiprina bendrą organizmo būklę ir padeda palaikyti natūralią medžiagų apykaitos pusiausvyrą.
Dirvinis asiūklis – šlapimo rūgštį valanti klasika
Dirvinis asiūklis – dar viena galinga vaistažolė nuo podagros, žinoma dėl savo šlapimą varančių ir valančių savybių. Ši žolė ypač vertinama dėl to, kad padeda iš organizmo pašalinti ne tik vandens perteklių, bet ir kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, tarp jų – šlapimo rūgštį, kurios sankaupos ir sukelia podagros simptomus.
Asiūklio sudėtyje gausu silicio, flavonoidų ir organinių rūgščių, kurios padeda stiprinti inkstų veiklą ir mažina sąnarių uždegimus. Dėl to asiūklis dažnai rekomenduojamas ne tik esant podagrai, bet ir sergant kitomis sąnarių ar šlapimo sistemos ligomis.
Asiūklio arbata ruošiama paprastai – vienas šaukštas džiovintos žolės užplikomas stikline verdančio vandens ir paliekama pritraukti 10–15 minučių. Geriama 2–3 kartus per dieną. Svarbu neviršyti rekomenduojamos dozės, nes ilgalaikis naudojimas be pertraukų gali varginti inkstus.
Pelkinė vingiorykštė – švelni, bet veiksminga pagalba
Pelkinė vingiorykštė dar vadinama natūraliu aspirinu – ir ne be priežasties. Ši vaistažolė nuo podagros veikia priešuždegimiškai, mažina skausmą ir padeda atkurti sąnarių judrumą. Ji ypač naudinga tiems, kuriems podagros priepuoliai pasikartoja dažnai ir skausmas tampa chroniškas.
Joje esantys salicilatai veikia panašiai kaip cheminiai vaistai, tačiau kur kas švelniau organizmui. Vingiorykštė taip pat padeda šalinti toksinus ir šlapimo rūgšties perteklių, todėl ilgainiui sumažėja ir pačių podagros priepuolių dažnis.
Iš džiovintos žolės verdama arbata – vienas šaukštas užpilamas stikline verdančio vandens, pritraukiama apie 15 minučių. Gerti galima 2–3 kartus per dieną. Vingiorykštę taip pat galima derinti su kitomis žolelėmis – pavyzdžiui, su garšva ar asiūkliu, kad poveikis būtų platesnis ir stipresnis.
Varnalėšų šaknys – giluminis poveikis sąnariams
Varnalėšos šaknys dažnai vadinamos viena stipriausių liaudiškų priemonių sąnarių valymui. Nors daug kas ją žino kaip odos ar virškinimo sistemą gerinantį augalą, iš tikrųjų tai puikiai veikianti vaistažolė nuo podagros, padedanti pašalinti iš organizmo šlapimo rūgšties kristalus ir mažinanti sąnarių tinimą.
Varnalėšos šaknyse gausu inulino, eterinių aliejų ir gleivių, kurios teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir inkstų veiklą. Dėl to mažėja uždegiminiai procesai, skausmas tampa retesnis, o sąnariai mažiau reaguoja į mitybos ar streso pokyčius.
Džiovinta šaknis verdama – šaukštas šaknų užpilamas stikline vandens, užvirinama ir paverdama apie 10 minučių. Po to paliekama pritraukti dar 10–15 minučių. Geriama po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną, kursą galima kartoti kas mėnesį. Varnalėšos šaknį galima maišyti su kitomis priešuždegiminėmis žolelėmis, kad poveikis būtų dar stipresnis.
Laurų lapų arbata – paprasta, bet stebėtinai efektyvi
Laurų lapai dažnai asocijuojasi su virtuve, bet nedaugelis žino, kad jie gali veikti kaip natūrali vaistažolė nuo podagros. Šie lapai padeda iš organizmo šalinti druskų perteklių, stiprina inkstų veiklą ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
Laurų lapų nuoviras ypač vertinamas kaip pagalba podagros priepuolio metu – kai skauda, tinsta ir sunku judėti. Reguliarus vartojimas mažina podagros simptomų intensyvumą ir dažnumą. Be to, tai viena iš tų priemonių, kurią lengva rasti kiekvienuose namuose.
5 gramai sausų laurų lapų užpilami 200 ml verdančio vandens. Paverdama 5 minutes, po to atvėsinama ir geriama šiltai – 2–3 kartus per dieną. Po savaitės daroma kelių dienų pertrauka, tada galima kartoti kursą. Svarbu neviršyti rekomenduojamų kiekių, nes laurų lapai stipriai veikia inkstus.
Uosio žievė – stiprus priešuždegiminis poveikis
Uosio žievė nuo seno naudojama sąnarių ligoms gydyti, todėl nenuostabu, kad tai viena iš geriausiai veikiančių vaistažolių nuo podagros. Ji veikia kompleksiškai – mažina uždegimą, skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo ir padeda reguliuoti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.
Uosio žievėje gausu taninų, flavonoidų ir kartumynų – būtent šie junginiai ir lemia jos veiksmingumą. Žievės nuovirai padeda sumažinti skausmą ir pagerinti sąnarių judrumą, ypač kai podagros priepuoliai pasireiškia dažniau.
Užtenka vieno arbatinio šaukštelio smulkintos žievės stiklinei vandens. Žievė verdama apie 10 minučių, po to paliekama pritraukti dar 15 minučių. Gerti rekomenduojama 2 kartus per dieną po pusę stiklinės. Uosio žievę taip pat galima maišyti su vingiorykšte ar asiūkliu – tai sustiprina poveikį inkstams ir sąnariams.
Kada vaistažolės nuo podagros gali nepadėti?
Nors vaistažolės nuo podagros daugeliui padeda sumažinti skausmą, sumažinti uždegimą ar palaikyti sąnarių sveikatą, yra situacijų, kai vien natūralių priemonių nepakanka. Svarbu atpažinti ženklus, kad būklė reikalauja rimtesnio gydymo ar specialistų pagalbos.
Štai atvejai, kada būtina kreiptis į gydytoją:
- Kai skausmas stiprėja, o priepuoliai dažnėja. Jei natūralios priemonės padeda tik trumpam arba visai nepadeda, gali būti, kad liga progresuoja.
- Jei atsiranda karščiavimas, bendras silpnumas. Podagros paūmėjimas kartais susijęs su infekcija ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
- Kai sąnarys tinsta, parausta, sunku judėti. Tai gali būti ne tik podagros, bet ir kitos rimtos sąnarių ligos požymis – reikalingas tyrimas.
- Jei yra inkstų sutrikimų. Vaistažolės, ypač turinčios šlapimą varančių savybių, gali būti pavojingos žmonėms su inkstų nepakankamumu.
- Kai podagra diagnozuota pirmą kartą. Būtina išsitirti ir sužinoti tikslią priežastį – kartais simptomai primena podagrą, bet tai būna kita liga.
Vaistažolės nuo podagros dažnai yra puikus pagalbininkas, tačiau jos neturėtų pakeisti profesionalios pagalbos, jei situacija rimta. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai natūralūs metodai derinami su atsakingu požiūriu į sveikatą.
Kai kurios vaistažolės nuo podagros veikia stebėtinai stipriai
Skausmingi podagros priepuoliai dažnai užklumpa netikėtai, bet palengvėjimas gali būti arčiau nei atrodo. Vaistažolės nuo podagros – tai ne tik pagalba švelninant simptomus, bet ir būdas giliau paveikti ligos priežastis.
Tinkamai parinktos žolelės, tokios kaip garšva, asiūklis, pelkinė vingiorykštė ar uosio žievė, padeda išvalyti šlapimo rūgšties perteklių, sumažinti uždegimą ir pagerinti sąnarių būklę.
Svarbiausia – naudoti jas reguliariai, klausytis savo organizmo ir, jei reikia, nebijoti kreiptis į gydytoją. O kai natūrali pagalba tampa gyvenimo dalimi, podagra gali prarasti savo jėgą visam.
