Alergija vandeniui, dar žinoma kaip vandeninė dilgėlinė, yra itin reta būklė. Žmonės, kuriems ji pasireiškia, patiria odos bėrimus, paraudimą ir niežėjimą po kontakto su vandeniu.
Šis sutrikimas yra toks retas, kad medicininėje literatūroje aprašyta vos apie 50 atvejų. Jis pirmą kartą užfiksuotas 1964 metais. Nors gali atrodyti, kad vanduo sukelia alerginę reakciją, tikroji priežastis nėra iki galo aiški.
Toliau išsamiai aptarsime šios būklės simptomus, priežastis, diagnozavimo būdus ir galimus gydymo metodus.
Kas yra alergija vandeniui?
Tai reta fizinės dilgėlinės forma, kai vanduo sukelia odos reakciją. Svarbu žinoti, kad reakcija nepriklauso nuo vandens temperatūros ar kilmės. Bėrimai gali atsirasti po kontakto su:
- Vandentiekio vandeniu
- Lietumi ar sniegu
- Prakaitu ir ašaromis
- Baseino ar jūros vandeniu
Simptomai pasireiškia greitai – per 30 minučių po kontakto. Dažniausiai pažeidžiamos vietos:
- Krūtinė
- Pilvas
- Nugara
- Rankos
Bėrimai ir niežėjimas išnyksta per 30 minučių – 2 valandas. Nors ši alergija gali atsirasti bet kam, dažniausiai ji diagnozuojama moterims po brendimo.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai
Alergija vandeniui pasireiškia tik po tiesioginio kontakto su vandeniu. Simptomų intensyvumas gali skirtis, tačiau jie dažniausiai atsiranda greitai ir išlieka trumpą laiką.
Simptomai
- Raudoni, niežtintys bėrimai
- Deginimo ar dilgčiojimo pojūtis
- Patinimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Paraudusi oda
- Odos sausumas ir sudirginimas
- Niežulys aplink akis ar lūpas
- Galvos skausmas po kontakto su vandeniu
Simptomai dažniausiai pasireiškia per 5–30 minučių po kontakto su vandeniu ir išnyksta per 30 minučių – 2 valandas. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai paveikiamos krūtinė, pilvas, nugara ir rankos.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti kvėpavimo sutrikimai, ypač jei žmogus yra jautrus stipresnėms reakcijoms. Nors alergija vandeniui dažniausiai sukelia tik odos simptomus, retais atvejais ji gali turėti ir sisteminių požymių, tokių kaip nuovargis ar galvos skausmas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad geriant vandenį simptomai paprastai nepasireiškia, tačiau kai kuriems žmonėms gali atsirasti lūpų ar burnos gleivinės niežulys.
Alergijos vandeniui priežastys
Alergijos vandeniui tikrosios priežastys vis dar nėra iki galo aiškios. Mokslininkai turi kelias teorijas, tačiau nė viena iš jų nėra galutinai patvirtinta.
Galimos priežastys:
- Genetiniai veiksniai
- Odos reakcija į vandenyje esančias medžiagas
- Vandens sąveika su odos baltymais
- Histamino išsiskyrimas
- Nervų sistemos reakcija į kontaktą su vandeniu
- Osmosinio slėgio pokyčiai aplink plaukų folikulus
- Vandens sąveika su odos riebalais
- Imuninės sistemos pokyčiai
Viena iš teorijų teigia, kad reakciją sukelia ne pats vanduo, o cheminės medžiagos jame, pavyzdžiui, chloras ar kiti priedai. Kita hipotezė – vanduo gali sąveikauti su odos baltymais ir sukelti dilgėlinę.
Taip pat manoma, kad histamino išsiskyrimas gali vaidinti svarbų vaidmenį. Šis cheminis junginys sukelia niežulį ir paraudimą, tačiau kai kuriais atvejais histamino lygis išlieka normalus, todėl priežastis gali būti ir kitokie mechanizmai.
Kai kurie mokslininkai mano, kad vanduo keičia odos osmosinį slėgį, todėl atsiranda bėrimai. Taip pat egzistuoja teorija, jog vanduo gali reaguoti su sebumu (odos riebalais), suformuodamas dirginančias medžiagas.
Kaip nustatoma diagnozė?
Alergija vandeniui diagnozuojama remiantis paciento aprašomais simptomais ir atliekant specialius tyrimus. Kadangi ši būklė yra itin reta, dažnai tenka atskirti ją nuo kitų fizinių dilgėlinių formų, tokių kaip cholinerginė ar šalta dilgėlinė.
Pagrindinis testas, naudojamas diagnozei patvirtinti, yra vandens iššūkio testas. Jo metu paciento odai uždedama kambario temperatūros vandeniu sudrėkinta medžiaga ir paliekama maždaug 20 minučių. Jei atsiranda bėrimas, diagnozė patvirtinama.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, siekiant atmesti kitas galimas priežastis:
- Dermografizmo testas – nustato, ar oda jautriai reaguoja į spaudimą.
- Cholinerginės dilgėlinės testas – įvertina odos reakciją į karštį ar prakaitavimą.
- Kraujo tyrimai – gali padėti atmesti imunologinius sutrikimus ar kitas alergines reakcijas.
Kadangi nėra specifinio laboratorinio tyrimo, patvirtinančio šią alergiją, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais ir vandens iššūkio testo rezultatais.
Kaip gydoma alergija vandeniui?
Kadangi vandens visiškai išvengti neįmanoma, alergijos vandeniui gydymas yra sudėtingas. Pagrindinis tikslas – sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Dažniausiai taikomi gydymo metodai:
- Antihistamininiai vaistai – padeda sumažinti niežėjimą ir bėrimus.
- Barjerinės priemonės – prieš kontaktą su vandeniu naudojami specialūs kremai ar aliejai, apsaugantys odą.
- Fototerapija – ultravioletinių spindulių terapija gali sumažinti odos jautrumą vandeniui.
- Biologiniai vaistai (omalizumabas) – naudojami sunkiems atvejams, kai kitos priemonės nepadeda.
- Steroidiniai vaistai – gali būti skiriami trumpalaikiam simptomų valdymui.
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja kasdien vartoti antros kartos antihistamininius vaistus, nes jie nesukelia mieguistumo ir gali padėti išvengti reakcijų. Jei antihistamininiai vaistai neveiksmingi, gali būti skiriama kombinuota terapija su kitais preparatais.
Kai kurie pacientai praneša apie simptomų sumažėjimą naudojant drėkinamuosius kremus, kurie sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir vandens. Tačiau šis metodas ne visada veiksmingas ir gali tik iš dalies sumažinti reakciją.
Sunkiems atvejams gali būti taikomas omalizumabo gydymas – tai biologinis vaistas, kuris blokuoja imunoglobuliną E (IgE), atsakingą už alergines reakcijas. Tyrimai rodo, kad kai kuriems pacientams omalizumabas padeda ženkliai sumažinti simptomus.
Kadangi ši alergija yra itin reta ir nėra standartizuoto gydymo protokolo, kiekvienam pacientui gydymo planas sudaromas individualiai. Svarbu konsultuotis su alergologu ar dermatologu, kad būtų parinktas tinkamiausias metodas.
Kaip palengvinti kasdienį gyvenimą?
Gyventi su alergija vandeniui gali būti sudėtinga, tačiau tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti reakcijas ir išvengti nemalonių simptomų.
Naudingi patarimai:
- Vengti ilgo kontakto su vandeniu
- Naudoti apsauginius kremus prieš maudynes
- Rinktis drungną, o ne karštą ar šaltą vandenį
- Maudytis kuo trumpiau
- Dėvėti vandeniui atsparius drabužius lietingu oru
- Vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, kad nesukeltų prakaitavimo
- Naudoti hipoalerginius odos priežiūros produktus
- Pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo
Trumpesnės ir retesnės maudynės gali sumažinti odos reakcijas. Prieš kontaktą su vandeniu naudinga patepti odą petrolatumo pagrindu pagamintais kremais, kurie veikia kaip apsauginis barjeras.
Kadangi prakaitas taip pat gali sukelti simptomus, svarbu kontroliuoti kūno temperatūrą, vengti perkaitimo ir staigių temperatūros pokyčių. Laisvi, natūralių audinių drabužiai gali padėti sumažinti prakaitavimą.
Jei simptomai stiprūs, būtina konsultuotis su gydytoju ir ieškoti tinkamiausio gydymo plano. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl svarbu rasti būdus, kurie labiausiai padeda konkrečiam žmogui.
Ar įmanoma visiškai išgyti?
Šiuo metu nėra specifinio gydymo, kuris visiškai pašalintų alergiją vandeniui. Tačiau daugeliui pacientų pavyksta kontroliuoti simptomus tinkamai parinktais vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Kai kuriais atvejais laikui bėgant alergija gali susilpnėti arba simptomai gali tapti retesni. Vis dėlto, nėra patikimų duomenų, kad ši būklė gali visiškai praeiti savaime.
Mokslininkai vis dar tiria šios retos alergijos mechanizmus. Ateityje gali atsirasti nauji gydymo būdai, kurie leis efektyviau kovoti su simptomais arba net visiškai pašalinti šią būklę.
Kol kas svarbiausia – individualus gydymo planas, pritaikytas kiekvieno paciento poreikiams, ir reguliarus bendradarbiavimas su gydytoju.
Apibendrinimas
Alergija vandeniui yra reta, bet tikra būklė, kuri gali apsunkinti kasdienį gyvenimą. Nors visiškai išgydyti jos kol kas neįmanoma, tinkamos priemonės padeda kontroliuoti simptomus ir sumažinti diskomfortą.
Svarbiausia – teisinga diagnozė, individualiai pritaikytas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos. Naudojant antihistamininius vaistus, apsauginius kremus ir vengiant ilgo kontakto su vandeniu, galima sumažinti alerginių reakcijų riziką.
Kadangi ši būklė vis dar yra mažai ištirta, ateityje gali atsirasti nauji gydymo metodai. Tuo tarpu svarbu stebėti savo organizmo reakcijas, konsultuotis su gydytojais ir ieškoti būdų, kaip palengvinti kasdienybę.
Šaltiniai
- Rothbaum R, McGee JS. Aquagenic urticaria: diagnostic and management challenges. J Asthma Allergy. 2016 Nov 29;9:209-213. doi: 10.2147/JAA.S91505. PMID: 27942227; PMCID: PMC5136360.
- Chen YC, Hsu WH, Sun CM, Liu CH. A case of aquagenic urticaria with a brief review of the literature. Dermatol Sin. 2018;36(3):146-148. doi:10.1016/j.dsi.2017.12.003.
