Arbata ir kraujospūdis – dvi temos, kurios vis dažniau siejamos. Atrodytų, kad arbata – sveika, natūrali, tačiau kai kuriems po kelių puodelių pasireiškia galvos skausmas ar net širdies permušimai. Ar tai tik sutapimas?
Skirtingos arbatos veikia skirtingai. Vienos ramina, kitos – stimuliuoja. Svarbu, kokią rūšį geriame, kiek ir kokiu metu. Net žolelių arbatos, jei geriamos be saiko, gali sukelti nepageidaujamų pojūčių.
Kasdienis arbatos vartojimas kartais prilygsta gydymuisi – tik be gydytojo stebėjimo. Būtent todėl verta žinoti, kurios arbatos tinka spaudimui mažinti, o kurios gali jį kilstelėti.
Kada arbata tampa problema?
Arbata dažnai laikoma saugiu pasirinkimu vietoje kavos, tačiau ne visos jos veikia švelniai. Net ir natūralūs augalai turi veikliųjų medžiagų, kurios daro įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Dėl to kai kuriems žmonėms per dažnas gėrimas tampa nebe malonumu, o nematomu spaudimo šaltiniu.
Didžiausią įtaką gali turėti stiprios, tonizuojančios arbatos, tokios kaip juodoji, žalioji ar mate. Jose esančios medžiagos (pavyzdžiui, kofeinas, taninai) veikia kraujagysles, širdies ritmą ir net skysčių balansą. Per didelis jų kiekis – net jei tai tik 4–5 puodeliai per dieną – gali sukelti spaudimo svyravimus.
Svarbu ir tai, kada geriama arbata. Vėlyvas vakaras, tuščias skrandis ar derinimas su vaistais – visa tai padidina riziką, kad net ir švelni arbata veiks netikėtai. Jei pastebite dažnesnį galvos tvinkčiojimą, pulsavimą smilkiniuose ar kitus spaudimo ženklus, verta peržiūrėti savo gėrimo įpročius.
Arbatos rūšys, kurios gali pakelti kraujospūdį
Ne visos arbatos tinka visiems. Nors dauguma jų laikomos sveikomis, kai kurios gali skatinti nervų sistemą ir padidinti kraujospūdį. Tai ypač svarbu tiems, kurių spaudimas jau linkęs svyruoti ar yra padidėjęs.
Svarbu ne tik kiekis, bet ir gėrimo stiprumas, dažnumas, laikas. Kartais pakanka vos kelių puodelių per dieną, kad imtų ryškėti neigiami pojūčiai – ypač jei tai susiję su jautriu deriniu, kaip arbata ir kraujospūdis.
Arbatos, kurios gali turėti įtakos spaudimui:
- Juodoji arbata – tonizuoja, turi kofeino, gali pakelti spaudimą, jei geriama dažnai.
- Žalioji arbata – nors turi antioksidantų, veikia stimuliuojančiai, ypač stipriai užplikyta.
- Mate – itin stipri, veikia kaip kavos pakaitalas, skatina širdies veiklą.
- Žolelės su stimuliuojančiu poveikiu – rozmarinas, gvaranos, ženšenis gali turėti kraujospūdį keliančių savybių.
Stebėkite savo kūną. Jei po arbatos juntate spaudimą ar širdies plakimą, verta sumažinti kiekį, rinktis ramesnes žoleles ir pasitarti su gydytoju.
Kada verta sunerimti?
Daugeliui žmonių arbata asocijuojasi su ramybe ir sveikata. Tačiau jei po kelių puodelių pradedate jausti vidinę įtampą, padažnėjusį pulsą ar lengvą spaudimą smilkiniuose – tai gali būti ženklas, kad organizmas į šį gėrimą reaguoja neigiamai.
Pavojingiausia, kai tokie simptomai tampa nuolatiniai, bet siejami su nuovargiu ar stresu. Tuo metu priežastis gali būti paprastesnė – stipri arbata, geriama kasdien. Ypač tai pasakytina apie žmones, kurie nustojo gerti kavą ir nejučia pradėjo padauginti arbatos.
Jeigu kraujospūdis šokinėja, dažnai jaučiate širdies permušimus, o iš ryto pabundate su galvos skausmu – tai gali būti ženklai, kad verta peržiūrėti, kokią ir kiek arbatos geriate. Net natūralūs dalykai, vartojami be saiko, gali duoti priešingą rezultatą nei tikėtasi.
Kokios arbatos tinka esant padidėjusiam kraujospūdžiui?
Kai arbata tampa kasdieniu įpročiu, svarbu pasirinkti tokias, kurios padeda, o ne kenkia. Yra nemažai žolelių, kurios švelniai ramina, padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gali padėti stabilizuoti spaudimą.
Verta rinktis arbatas, kurios neveikia stimuliuojančiai. Tokios žolelės dažnai naudojamos liaudiškai spaudimui mažinti ar nervų sistemai nuraminti. Jos tinka tiek profilaktikai, tiek jau pajutus pirmuosius padidėjusio spaudimo požymius.
Raminantis puodelis vakare gali tapti ne tik maloniu ritualu, bet ir pagalba širdžiai bei kraujagyslėms. Tik svarbu vengti cukraus, stiprių ekstraktų ir didelių dozių – ypač kai tema yra arbata ir kraujospūdis.
Gudobelė
Gudobelės žiedai ir uogos jau nuo seno naudojami širdžiai stiprinti. Ji gerina kraujotaką, atpalaiduoja kraujagysles ir švelniai mažina kraujospūdį. Be to, veikia raminamai – ypač naudinga tiems, kurių spaudimas kyla dėl streso.
Gudobelės arbatą rekomenduojama gerti 2–3 kartus per dieną, geriausia – po valgio. Galima naudoti tiek džiovintus žiedus, tiek uogas, užplikytas karštu vandeniu. Skonis švelnus, truputį primena laukines uogas.
Melisa
Melisa – viena populiariausių žolelių raminančiai arbatai. Ji ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir turi širdį raminantį poveikį, todėl tinka tiems, kurių spaudimas linkęs kilti dėl emocijų ar įtampos.
Arbatą galima gerti vakare, prieš miegą, arba dienos metu, jei jaučiamas nerimas. Užtenka 1–2 šaukštelių džiovintos melisos puodeliui vandens. Jei skonis per švelnus – galima maišyti su kitomis žolelėmis, pvz., ramunėlėmis.
Liepžiedžiai
Liepžiedžių arbata nuo seno žinoma kaip švelniai raminanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė. Tačiau mažai kas žino, kad ji taip pat padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gali švelniai mažinti kraujospūdį, ypač jei spaudimas susijęs su įtampa ar karščiu.
Liepžiedžių užpilą geriausia gerti vakare – jis ramina ne tik kūną, bet ir nervų sistemą. Arbatai užtenka vieno šaukštelio džiovintų žiedų, užplikytų karštu (ne verdančiu) vandeniu. Gerti šiltą, be cukraus.
Levanda
Levanda dažniausiai siejama su kvapais ir vonios druskomis, tačiau levandų žiedų arbata turi puikų širdžiai naudingą poveikį. Ji padeda sumažinti stresą, lengvina kvėpavimą ir veikia kaip švelnus spaudimo reguliatorius.
Užpilui tinka vos keli džiovinti žiedai – stipresnė koncentracija gali būti per intensyvi. Gerkite mažais gurkšneliais, vakare, kai norisi nusiraminti. Levanda puikiai dera su melisa ar ramunėlėmis.
Išvados: kai paprastas įprotis ima kenkti
Arbata dažnai laikoma sveikatingumo simboliu, tačiau net ir ji gali tapti rizikos veiksniu, jei geriama per dažnai ar netinkamai parinkta. Kūnas jautriai reaguoja į tam tikrų žolelių perteklių, todėl svarbu įsiklausyti į pojūčius – ar tikrai po trečio puodelio jaučiamės geriau?
Ypač budrūs turėtų būti tie, kuriems aktualūs klausimai apie arbata ir kraujospūdis. Ne visos arbatos tinka žmonėms su padidintu spaudimu – kai kurios jį didina, kitos ramina. Todėl atsakingas pasirinkimas gali padėti išvengti netikėto diskomforto ir palaikyti širdies veiklą kasdien.