Asiūklis – tai vienas iš tų augalų, kurio daugelis vis dar laiko tiesiog piktžole. Tačiau vis dažniau gamtos žinovai, žolininkai ir net medikai sutaria – šis augalas yra nepelnytai nuvertintas, o jo nauda organizmui stebina.
Pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dirvinis asiūklis dygsta masiškai, jis tampa tikru natūraliu turtu. Užtenka vos kelių saujų, kad pasigamintum gydančios arbatos, sumaltum miltelių ar pasiruoštum gydomąją priemonę sąnariams ir inkstams stiprinti.
Daug kas pastebi, kad asiūklis pradeda augti ten, kur žemė rūgšti, o organizmui reikia daugiau stiprinimo. Tai ne tik liaudies pastebėjimas – asiūklio nauda organizmui patvirtinta ir per šimtmečius sukaupta patirtimi.
Gydomoji galia slypi piktžolėse, jei mokame jas atpažinti
Darže dažnai nepageidaujamas, asiūklis iš tiesų yra viena vertingiausių lietuviškų vaistažolių. Senolių naudotas nuo inkstų bėdų, šiandien jis vertinamas kur kas plačiau – nuo kaulų stiprinimo iki organizmo valymo.
Nors gali atrodyti grėsmingas dėl savo invaziškumo, šis augalas kaupia ypač daug silicio – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis taip naudingas sveikatai.
Asiūklio nauda organizmui:
- Mažina sąnarių uždegimą ir skausmus
- Padeda esant podagros simptomams
- Skatina šlapimo išsiskyrimą, valo inkstus
- Stiprina nagus ir plaukus
- Gerina odos būklę
- Padeda atsistatyti po kaulų lūžių
- Tinka nuo šlapimo pūslės uždegimų
- Natūraliai šarmina organizmą
Net ir nedidelis asiūklio kiekis gali daryti reikšmingą poveikį, jei vartojamas tinkamai – saikingai ir džiovintas.
Štai kodėl asiūklio nauda organizmui atsiskleidžia ne per vieną dieną, o per laiką, kaip ir visi natūralūs procesai.
Kaip rinkti ir atpažinti tinkamą asiūklį
Asiūklio nauda organizmui priklauso ne tik nuo vartojimo būdo, bet ir nuo to, ar tikrai surinktas tinkamas augalas. Miškuose augantis asiūklis gali būti panašus, bet visai netinkamas – netgi nuodingas.
Tinkamiausias – dirvinis asiūklis. Jis auga atvirose vietose, daržuose, laukuose, prie kelių. Jo šakelės stiebiasi stačiai aukštyn, primena mažus žalius eglišakius, bet be šoninių išsišakojimų į šonus, kaip būna miškiniame asiūklyje.
Dirvinio asiūklio išvaizda
Jo kotas kietas, šviesiai žalias, o šakelių išsidėstymas simetriškas, dantytas, tarsi pagal natūralią struktūrą. Šakelės lūžta traškiai – tai ženklas, kad augalas subrendęs džiovinimui.
Kada rinkti
Idealiausias metas – nuo birželio pradžios iki Joninių. Reikia rinkti tik sausą dieną, augalą be dėmių ar parudavimų, o džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Tinkamas asiūklio vartojimas lemia jo veiksmingumą
Asiūklio nauda organizmui atsiskleidžia tik tada, kai jis vartojamas teisingai. Nors dažniausiai pasirenkama arbata, liaudyje žinomi ir kiti būdai, kaip šis augalas buvo naudojamas nuo seno.
Svarbu ne tik paruošimo forma, bet ir kiekis bei vartojimo trukmė – per ilgai naudojant asiūklį galima net pakenkti inkstams.
Tradicinė forma – užpilas ar nuoviras. Užtenka vieno arbatinio šaukštelio asiūklio žolelių stiklinei karšto vandens – tokį gėrimą patariama vartoti ne ilgiau kaip 2 savaites iš eilės.
Tarpais galima daryti 1–2 savaičių pertraukas, ypač jei arbata geriama prevenciškai.
1. Arbata nuo šlapimo takų uždegimų:
Šiltas asiūklio užpilas padeda slopinti uždegimą, lengvina šlapinimąsi ir mažina skausmą. Dažniausiai geriama 2–3 kartus per dieną po nedidelį puodelį.
2. Milteliai iš džiovinto asiūklio:
Šviežiai sumalti asiūklio milteliai vartojami mažomis dozėmis (žiupsnelis) su medumi ar vandeniu – tai ypač mėgstama priemonė sąnarių, kaulų stiprinimui.
3. Sėdimos vonelės su asiūkliu:
Sergant hemorojumi ar esant šlapimo takų sudirgimui, asiūklio nuoviras naudojamas sėdimoms vonelėms.
Į šiltą vandenį įpilama koncentruoto žolelių nuoviro – procedūra trunka 10–15 minučių.
4. Kompresai sąnariams ar žaizdoms:
Asiūklio nuoviru sudrėkinta marlė dedama ant skaudančių ar patinusių vietų – ypač veiksminga esant paviršiniam uždegimui ar reumatinėms problemoms.
Kompresai laikomi apie 20 minučių, kelis kartus per savaitę.
5. Garų vonelės veido odai:
Asiūklio užpilas naudojamas kaip natūrali priemonė veido odos valymui. Karštu garu atveriamos poros, sumažėja riebalų perteklius ir ramsta sudirgimai. Tinka probleminei ar pavargusiai odai.
6. Plaukų skalavimas po plovimo:
Asiūklio nuoviras stiprina plaukų šaknis, mažina slinkimą ir suteikia žvilgesio. Po įprasto plovimo plaukai perliejami atvėsintu nuoviru – poveikis sustiprėja, jei procedūra kartojama reguliariai.
7. Kompresai patinimams ir žaizdoms:
Asiūklio nuovire suvilgyti marlės kompresai dedami ant skaudančių vietų – tai senas metodas patinimams, sumušimams ar žaizdoms gydyti.
Veikliosios medžiagos padeda greičiau atsistatyti odai ir mažina uždegimą.
8. Vonios sąnarių ir raumenų atpalaidavimui:
Į šiltą vonią įpylus stipraus asiūklio nuoviro, galima sumažinti įtampą kūne ir pagerinti sąnarių bei raumenų būklę.
Tokių vonių nauda ypač vertinama vyresnio amžiaus žmonių ir fizinį darbą dirbančiųjų tarpe.
Asiūklis vertas daugiau dėmesio – svarbu tik tinkamai vartoti
Nors asiūklis ilgą laiką buvo laikomas piktžole, jo nauda žmogaus organizmui gerokai pranoksta tokį požiūrį. Tai viena iš nedaugelio žolių, kuri sukaupia daug silicio – svarbaus kaulams, plaukams ir vidaus organams.
Dėl savo veikliųjų medžiagų asiūklį reikėtų vartoti ne ilgiau nei 2–3 savaites iš eilės. Sergantiems inkstų ligomis ar turintiems žemą spaudimą būtina pasitarti su gydytoju – asiūklis gali veikti labai stipriai.
Visgi, atsargiai naudojamas asiūklis gali ženkliai prisidėti prie geresnės savijautos. Daugelis žolininkų teigia, kad tikroji asiūklio nauda organizmui pasireiškia palaipsniui, bet išlieka ilgam.
