Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – viena saugiausių ir tiksliausių diagnostikos priemonių, leidžianti gydytojams iš arti pamatyti smegenų struktūras, kraujagysles ir įvairius galvos audinius. Šis tyrimas nenaudoja rentgeno spinduliuotės, todėl jis laikomas mažiau žalingu nei kiti vaizdinimo metodai.
Vis dėlto, nepaisant didelių privalumų, galvos MRT nėra visiškai be rizikos. Kai kuriems pacientams procedūra gali sukelti šalutinių poveikių – nuo lengvo diskomforto iki rimtesnių komplikacijų, susijusių su implantais, kontrastinėmis medžiagomis ar klaustrofobija.
Todėl prieš atliekant šį tyrimą būtina suprasti galimas rizikas, kontraindikacijas ir tai, kokių priemonių imasi medikai, kad procedūra būtų maksimali saugi. Išsamiai apie MRT saugumą ir kontraindikacijas galima rasti NCBI medicinos šaltinyje.
Kada galvos MRT gali būti pavojingas?
Nors pats tyrimas nelaikomas pavojingu, yra tam tikrų situacijų, kai MRT atlikti nerekomenduojama arba būtina ypatinga priežiūra. Šias aplinkybes gydytojai vadina absoliučiomis ir santykinėmis kontraindikacijomis.
Absoliučios kontraindikacijos – tai atvejai, kai MRT atlikti negalima, nes tai gali kelti rimtą pavojų gyvybei ar sveikatai.
- Širdies stimuliatoriai (pacemakeriai) ir kai kurie kiti širdies implantai gali nustoti veikti arba veikti neteisingai dėl magnetinio lauko.
- Metaliniai implantai ar svetimkūniai akyse, galvoje ar kraujagyslėse gali pajudėti, įkaisti arba sukelti vidinius sužeidimus.
- Implantuoti klausos ar neurostimuliacijos prietaisai dažnai yra nesuderinami su stipriu magnetiniu lauku.
Santykinės kontraindikacijos – tai situacijos, kai tyrimas galimas, bet reikia specialių priemonių.
- Įvairūs sąnarių endoprotezai ar stentai, kurių suderinamumas priklauso nuo metalo rūšies.
- Intrauterinės spiralės (IUD) – jos saugumas priklauso nuo modelio.
- Šviežiai atliktos operacijos, kai siūlai ar implantai dar nėra stabiliai prigiję.
- Neseniai darytos tatuiruotės gali reaguoti į magnetinį lauką ir sukelti odos perštėjimą.
Svarbiausia – kiekvienas pacientas privalo informuoti gydytoją apie turimus implantus, prietaisus ar bet kokias operacijas, atliktas anksčiau.
Dažniausi galvos MRT šalutiniai poveikiai
Nors dauguma pacientų galvos MRT ištveria be jokių nemalonių pojūčių, vis dėlto tyrimas gali sukelti įvairių reakcijų. Jos dažniausiai nėra pavojingos, tačiau apie jas būtina žinoti.
Klaustrofobija ir nerimas.
Vienas dažniausių šalutinių pojūčių – uždaros erdvės baimė. Gulėti siaurame vamzdyje, girdint garsius aparato dundesio garsus, gali būti nemalonu net ir tiems, kurie paprastai nejaučia baimės.
Kai kuriems pacientams pasireiškia stiprus nerimas, padažnėja širdies plakimas ar atsiranda panikos priepuolio požymių. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja raminamuosius vaistus arba tyrimą atlikti atviro tipo MRT aparatu.
Triukšmas tyrimo metu.
Galvos MRT metu aparatas skleidžia itin stiprius garsus – jie gali viršyti net 100 decibelų. Todėl pacientams visuomet duodamos ausinės arba ausų kištukai, kad būtų apsaugota klausa.
Jei žmogus jautrus garsui, jis gali jausti diskomfortą net su ausinėmis, todėl svarbu apie tai pasakyti tyrimą atliekantiems specialistams.
Šilumos pojūtis ar odos dilgčiojimas.
Kai kuriems žmonėms MRT metu pasireiškia šilumos pojūtis arba nedidelis dilgčiojimas odoje. Taip nutinka dėl radijo bangų poveikio kūno audiniams ar metalinių implantų įkaitimo.
Nors šis reiškinys paprastai yra nepavojingas, bet jei pojūtis tampa stiprus, pacientas privalo paspausti avarinį mygtuką ir informuoti specialistus.
Galvos svaigimas ir nuovargis.
Kai kurie pacientai po tyrimo jaučia silpną galvos svaigimą, nuovargį ar net pykinimą. Dažniausiai tai laikina reakcija, susijusi su ilgu gulėjimu vienoje padėtyje, aparate skleidžiamais magnetiniais laukais ar psichologiniu įtampu. Paprastai simptomai praeina per kelias valandas.
Alerginė reakcija į kontrastą.
Jeigu tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga, naudojama gadolinio pagrindu, retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija – odos bėrimas, niežulys ar net kvėpavimo sutrikimai. Tokios reakcijos yra retos, tačiau medikai visuomet pasiruošę jas sustabdyti.
Retesni galvos MRT šalutiniai poveikiai
Nors galvos MRT laikomas saugiu tyrimu, kai kuriais atvejais gali pasireikšti rimtesni šalutiniai reiškiniai.
Perkaitimas ar nudegimai – Jei žmogus turi metalinių implantų ar neseniai darytas tatuiruotes, gali atsirasti odos kaitimo pojūtis. Tokiais atvejais reikia nedelsiant pranešti medikams.
Implantų sutrikimai – Širdies stimuliatoriai, insulino pompos ar klausos implantai gali sutrikti arba net pasislinkti dėl stipraus magnetinio lauko, todėl jie visada tikrinami prieš tyrimą.
Alergija kontrastui – Jeigu tyrimui naudojama kontrastinė medžiaga, retai pasireiškia alergija – bėrimai, niežulys ar dusulys. Žmonėms su silpnais inkstais kontrastas gali būti pavojingas, todėl jų funkcija tikrinama iš anksto.
Stiprūs panikos priepuoliai – Kai kuriems pacientams uždara erdvė sukelia tokį nerimą, kad tyrimo atlikti nepavyksta. Tokiu atveju padeda atviros konstrukcijos MRT ar lengvi raminamieji.
Kaip pasiruošti galvos MRT, kad procedūra nekeltų streso?
Daug kas į MRT eina su nerimu. Ne vienas pacientas pasakoja, kad bijo uždaros erdvės, triukšmo ar tiesiog nežino, kas laukia. Būtent dėl to pasiruošimas yra ne mažiau svarbus nei pats tyrimas – kuo labiau žinosite, ko tikėtis, tuo ramiau jausitės.
Pirmas žingsnis – atvirumas gydytojui. Net smulkmena, pavyzdžiui, senas dantų implantas ar užmiršta spiralė, gali turėti reikšmės. Medikams šie dalykai labai svarbūs, nes magnetinis laukas gali juos paveikti. Todėl geriau pasakyti daugiau, nei ką nors nutylėti.
Kitas dalykas – emocinis nusiteikimas. Žmonės, kurie jaučia didesnį nerimą, dažnai gauna raminamųjų. Kitiems pakanka paprasto paaiškinimo, kaip veikia aparatas ir kiek laiko reikės gulėti. Tyrimas paprastai trunka nuo 20 iki 40 minučių, todėl iš anksto verta pagalvoti, kaip išbūsite ramiai: vieni susikoncentruoja į kvėpavimą, kiti įsivaizduoja, kad klausosi muzikos (ausinės dažniausiai duodamos).
Jeigu planuojamas tyrimas su kontrastu, gydytojai gali paprašyti pasidaryti inkstų funkcijos tyrimą. Tai ne šiaip formalumas – kontrastinė medžiaga iš organizmo šalinama per inkstus, todėl gydytojams svarbu įsitikinti, kad jie dirba tinkamai.
Ir dar viena smulkmena, kurią daugelis pamiršta: papuošalai, laikrodžiai, net plaukų segtukai. MRT aparatas labai jautrus metalui, todėl prieš tyrimą teks viską nusimauti. Tai normalu ir daroma tam, kad tyrimas būtų saugus.
Trumpai tariant – pasiruošimas galvos MRT yra daugiau psichologinis nei fizinis. Jei einate žinodami, kas jūsų laukia, procedūra praeis lengviau, o rizika patirti šalutinį poveikį bus minimali.
Išvados
Galvos MRT šalutinis poveikis paprastai būna lengvas ir trumpalaikis – tai gali būti nerimas, triukšmo sukeliamas diskomfortas ar šilumos pojūtis. Rimtesni reiškiniai pasitaiko retai, tačiau jie susiję su implantais, kontrastinėmis medžiagomis ar stipria klaustrofobija.
Būtinai atvirai pasakykite gydytojams apie visus implantus, sveikatos būklę ir vaistus. Tuomet tyrimas atliekamas saugiai, o nauda dažniausiai gerokai viršija galimas rizikas.
Šaltiniai
- Safety Guidelines for Magnetic Resonance Imaging Equipment in Clinical Use, assets.publishing.service.gov.uk
- Magnetic Resonance Imaging Contraindications,
ncbi.nlm.nih.gov - A narrative review of current and emerging MRI safety issues: What every MRI technologist (radiographer) needs to know,
ncbi.nlm.nih.gov