Gleivės išmatose yra tema, kuri dažnai kelia nerimą, tačiau daugeliu atvejų tai gali būti visiškai normalu. Mažais kiekiais gleivės padeda palaikyti žarnyno sveikatą. Jos veikia kaip natūralus tepalas, palengvinantis išmatų judėjimą žarnynu. Tačiau pastebimai didesnis gleivių kiekis gali signalizuoti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Gleivės, natūraliai esančios žarnyne, apsaugo žarnyno sieneles nuo dirginimo ir padeda kovoti su bakterijomis bei toksinais. Kai gleivių matyti daugiau nei įprasta, verta atkreipti dėmesį į kitus simptomus, kurie gali lydėti šią būklę.
Toliau aptarsime, kada gleivės išmatose yra normalios, galimas jų priežastis, diagnozę bei gydymo galimybes.
Ar gleivės išmatose yra normalu?
Dauguma žmonių net nepastebi nedidelio gleivių kiekio išmatose. Įprastai jos būna skaidrios arba gelsvos ir nepastebimos. Tačiau jei gleivės tampa akivaizdžios ar atsiranda kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas ar kraujas išmatose, tai gali būti ženklas, kad reikia pasitarti su gydytoju.
Simptomai, kuriuos reikėtų stebėti:
- Padidėjęs gleivių kiekis.
- Kraujas ar pūliai išmatose.
- Pilvo skausmas, spazmai ar pūtimas.
- Staigūs pokyčiai išmatų dažnyje, konsistencijoje ar spalvoje.
Jei šie simptomai pasireiškia kartu su gleivėmis, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Galimos gleivių išmatose priežastys
Gleivės išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo lengvai išsprendžiamų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių:
1. Dirgliosios žarnos sindromas (IBS)
Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, dažnai pastebi gleives išmatose. Šią būklę lydi:
- Pilvo skausmas ar diskomfortas.
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
- Pūtimas ir dujų kaupimasis.
2. Uždegiminės žarnyno ligos (IBD)
Dviejų pagrindinių uždegiminių žarnyno ligų – Krono ligos ir opinio kolito – simptomai dažnai apima gleivių pertekliaus susidarymą.
- Krono liga gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį ir sukelti:
- Nuolatinį viduriavimą.
- Kraujavimą iš tiesiosios žarnos.
- Pilvo skausmą ir mėšlungį.
- Opinis kolitas dažniausiai veikia storąją žarną ir sukelia:
- Kraują ir gleives išmatose.
- Nuolatinį norą tuštintis.
- Pilvo skausmus.
3. Žarnyno infekcijos
Bakterijos, virusai ar parazitai gali sukelti gleivių perteklių išmatose. Dažniausios infekcijos:
- Salmoneliozė – bakterinė infekcija, pasireiškianti viduriavimu, karščiavimu ir pilvo skausmu.
- Dizenterija – parazitinė ar bakterinė infekcija, sukelianti kraują ir gleives išmatose.
4. Proktitas
Tai tiesiosios žarnos gleivinės uždegimas, dažnai sukeliantis:
- Skausmą tuštinimosi metu.
- Nuolatinį norą tuštintis.
- Gleivių ar pūlių išsiskyrimą iš tiesiosios žarnos.
5. Maisto netoleravimas ir alergijos
Kai kurie žmonės gali turėti gleivių išmatose dėl:
- Laktozės netoleravimo, kuris sukelia viduriavimą ir pilvo pūtimą.
- Celiakijos, kai organizmas netoleruoja gliuteno ir reaguoja uždegimu.
6. Hemorojus ar tiesiosios žarnos prolapsas
Padidėjęs spaudimas tiesiojoje žarnoje gali sukelti hemorojų arba tiesiosios žarnos prolapsą. Tai gali lemti gleivių ar kraujo atsiradimą išmatose.
7. Storosios žarnos vėžys
Nors reta priežastis, storosios žarnos vėžys gali sukelti:
- Gleives su krauju.
- Nuolatinį vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.
- Nepaaiškinamą svorio kritimą.
Jei gleivės išmatose pasireiškia su krauju, staigiais tuštinimosi pokyčiais ar stipriais skausmais, būtina kreiptis į gydytoją.
Gleivių išmatose diagnozė
Norint išsiaiškinti, kodėl atsirado gleivės išmatose, gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus. Jie padeda nustatyti, ar tai natūrali organizmo reakcija, ar rimtesnės sveikatos problemos požymis.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- Išmatų tyrimai
- Kraujo tyrimai
- Kolonoskopija
- Gastroskopija
- Pilvo ultragarsas
- MRT arba kompiuterinė tomografija
Išmatų tyrimai padeda nustatyti infekcijas, bakterijas ar kraujo pėdsakus, kurie gali signalizuoti uždegimą. Kraujo tyrimai leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę ir ieškoti uždegimo rodiklių. Jei įtariama rimtesnė liga, atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kolonoskopija ar MRT.
Kai kurie atvejai gali būti išsprendžiami paprastomis gyvenimo būdo korekcijomis, tačiau esant užsitęsusiems ar sunkėjantiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedidelis gleivių kiekis išmatose dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau kai kuriais atvejais reikalinga specialisto konsultacija.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Gleivės išmatose matomos nuolat ar dideliais kiekiais
- Yra kraujo ar pūlių išmatose
- Pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar mėšlungis
- Ilgą laiką vargina viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- Atsiranda neaiškus svorio kritimas
- Jaučiamas stiprus silpnumas ar nuovargis
Šie simptomai gali rodyti rimtesnes būkles, tokias kaip uždegiminės žarnyno ligos ar net onkologiniai susirgimai. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju.
Gleivių išmatose gydymas
Gleivių išmatose gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka mitybos pakeitimų, tačiau esant rimtesniems susirgimams gali prireikti medikamentinio ar net chirurginio gydymo.
Galimi gydymo būdai:
- Mitybos korekcija
- Probiotikų vartojimas
- Vaistai nuo uždegimo
- Antibiotikai esant infekcijai
- Imuninę sistemą slopinantys vaistai (sergant IBD)
- Chirurginis gydymas sudėtingais atvejais
Jei gleivės išmatose atsiranda dėl mitybos, gydytojas gali rekomenduoti daugiau skaidulų, pakankamą skysčių kiekį ir probiotikus. Žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (IBS) ar uždegiminėmis žarnyno ligomis (IBD), gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai ar imuninę sistemą reguliuojantys preparatai.
Bakterinės ar parazitinės infekcijos atveju dažniausiai reikalingi antibiotikai ar antiparazitiniai vaistai. Kai kuriais atvejais, ypač esant storosios žarnos vėžiui ar sunkioms žarnyno ligoms, gali prireikti chirurginės intervencijos. Laiku pradėtas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gleives išmatose
Gleivės išmatose gali kelti nerimą, todėl dažnai kyla įvairių klausimų. Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią būklę.
1. Kodėl išmatose atsiranda tik gleivės be išmatų?
- Tai gali būti susiję su žarnyno uždegimu, infekcija ar dirgliosios žarnos sindromu.
- Kartais tai nutinka esant stipriam vidurių užkietėjimui ar žarnyno spazmams.
2. Kokios spalvos gali būti gleivės išmatose?
- Skaidrios arba baltos – dažniausiai nekenksmingos.
- Geltonos – gali rodyti infekciją ar tulžies takų sutrikimus.
- Žalios – dažnai susijusios su žarnyno infekcijomis ar greitu maisto judėjimu virškinamuoju traktu.
- Kruvinos – gali signalizuoti apie uždegimines žarnyno ligas ar net vėžį.
3. Ar IBS gali sukelti gleives išmatose?
- Taip, dirgliosios žarnos sindromas dažnai sukelia gleivių perteklių, ypač jei vyrauja viduriavimas.
- Kiti simptomai gali būti pilvo skausmas, pūtimas ir nepilno išsituštinimo jausmas.
4. Kada gleivės išmatose yra pavojingos?
- Jei jų yra daug ir kartu pasireiškia kraujas, svorio kritimas ar ilgalaikis viduriavimas.
- Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai.
5. Kaip natūraliai sumažinti gleivių kiekį išmatose?
- Gerti pakankamai vandens.
- Valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto.
- Vartoti probiotikus.
- Sumažinti perdirbto maisto ir riebalų kiekį.
Jei gleivės išmatose pasireiškia dažnai arba jas lydi kiti nerimą keliantys simptomai, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyva diagnozė padeda išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
Santrauka
Gleivės išmatose dažniausiai nėra pavojingas reiškinys, tačiau jų perteklius gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Nedidelis gleivių kiekis yra natūrali žarnyno apsauga, tačiau jei jos tampa ryškiai matomos ar atsiranda kartu su kitais simptomais, svarbu ieškoti priežasties.
Pagrindiniai faktai apie gleives išmatose:
- Mažas kiekis gleivių yra normalus ir padeda apsaugoti žarnyną.
- Didelis gleivių kiekis gali būti susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis, infekcijomis ar maisto netoleravimu.
- Diagnozei nustatyti gali būti atliekami išmatų, kraujo ir vaizdiniai tyrimai.
- Gydymas priklauso nuo priežasties – nuo mitybos korekcijų iki vaistų ar chirurginės intervencijos.
- Jei gleivės išmatose atsiranda kartu su krauju, svorio kritimu ar ilgalaikiu viduriavimu, būtina kreiptis į gydytoją.
Daugeliu atvejų gleivės išmatose nėra pavojingas reiškinys, tačiau stebint pokyčius ir laiku reaguojant galima išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Jei turite abejonių, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Šaltiniai
- Herath M, Hosie S, Bornstein JC, Franks AE, Hill-Yardin EL. The Role of the Gastrointestinal Mucus System in Intestinal Homeostasis: Implications for Neurological Disorders. Front Cell Infect Microbiol. 2020 May 28;10:248. doi: 10.3389/fcimb.2020.00248. PMID: 32547962; PMCID: PMC7270209.
- Nooredinvand HA, Poullis A. Emerging role of colorectal mucus in gastroenterology diagnostics. World J Gastroenterol. 2022 Mar 28;28(12):1220-1225. doi: 10.3748/wjg.v28.i12.1220. PMID: 35431508; PMCID: PMC8968490.
