Kai vaikštote po sodą ar kiemą, tikėtina, kad ne kartą esate netyčia užlipę ant šio kuklaus, plačialapio augalo. Gyslotis dažnai laikomas tiesiog piktžole – jo niekas neaugina specialiai, jis auga ten, kur tik jam patinka. Tačiau nedaugelis žino, kad gysločio nauda – viena galingiausių iš visų Lietuvoje randamų laukinių žolių.
Šis augalas nuo seno vertinamas dėl savo priešuždegiminių, antibakterinių ir žaizdas gydančių savybių. Ir nors daugelis vis dar skuba jį ravėti iš daržo, žolininkai jį vadina tikru gamtos stebuklu – natūraliu vaistu, kuris auga nemokamai ir dažnai… visai po kojomis.
Gyslotis ne tik padeda kovoti su bakterijomis ar skausmu, bet ir gali palengvinti virškinimo sutrikimus, valyti organizmą bei stiprinti imuninę sistemą.
Tad gal laikas pažvelgti į jį kitaip? Toliau aptarsime, kuo gysločio nauda tokia išskirtinė, kokiais atvejais jį verta naudoti, kaip paruošti, ir kodėl šį augalą verta pasilikti savo vaistinėlėje, o ne mesti į kompostą.
Kodėl gysločio nauda tokia ypatinga?
Gyslotis yra vienas iš tų augalų, kurie atrodo nereikšmingi, bet jų poveikis gali nustebinti net ir tuos, kurie jau seniai domisi vaistažolėmis. Iš pirmo žvilgsnio – paprastas žalias lapas, o iš tiesų – tikras gamtos vaistas nuo uždegimų, bakterijų, virškinimo problemų ir ne tik.
1. Malšina uždegimą ir skausmą
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl verta susidomėti gysločio nauda – jo stiprus priešuždegiminis poveikis. Jame esantys aukubinas, taninai bei flavonoidai padeda malšinti skausmą, mažina tinimus, slopina net lėtinius uždegiminius procesus, tokius kaip artritas ar virškinamojo trakto uždegimai.
2. Gydo žaizdas, įbrėžimus, įkandimus
Senoliai visada turėjo paprastą patarimą: jei vaikas parke susimušė ar įsipjovė – uždėk gysločio lapą. Ir ne veltui – šviežiai susmulkinti lapai stabdo kraujavimą, dezinfekuoja žaizdą ir skatina gijimą.
Be to, gyslotis veikia kaip natūralus antibiotikas – saugo nuo pūliavimo ir spartina odos atsinaujinimą.
3. Ramina skrandį ir padeda virškinimui
Gyslotis turi daug gleivių – tai reiškia, kad jis švelniai apgaubia virškinimo sistemos gleivinę, ramina dirginimus, padeda esant rūgštingumui, gastritui, opoms. Taip pat jis skatina švelnų žarnyno darbą, mažina vidurių užkietėjimą, o vartojant su kitomis žolelėmis – padeda net ir esant sudėtingesniems virškinimo sutrikimams.
4. Padeda nuo kosulio ir gleivių kaupimosi
Jei vargina užsitęsęs kosulys ar peršalimas, gysločio nauda atsiskleidžia ir čia. Jis padeda atsikosėti, valo kvėpavimo takus, mažina gerklės dirginimą. Ne veltui dar senovėje iš gysločio buvo verdamas sirupas nuo kosulio – jis veikia švelniai, bet giliai.
Dar daugiau naudų:
5. Natūralus antibakterinis ir antivirusinis skydas
Gyslotyje slypi ne tik vitaminai (A, C, K), bet ir stiprūs antibakteriniai junginiai. Jie naikina bakterijas, virusus, padeda gydyti infekcijas – tiek gerklės, tiek šlapimo takų, netgi odos. Jo priešvirusinės savybės padeda ir esant peršalimui ar anginai – gysločio arbata mažina uždegimą ir spartina sveikimą natūraliai.
6. Gysločio nauda detoksikacijai ir kepenims
Gyslotis nėra tik „žaizdų žolė“. Jis taip pat pasižymi švelniu, bet veiksmingu detoksikuojančiu poveikiu – ypač kepenims ir inkstams. Gyslotyje esančios veikliosios medžiagos padeda organizmui pašalinti susikaupusius šlakus, mažina uždegiminius procesus virškinimo trakte, skatina limfos tekėjimą.
Gysločio arbata ypač tinka pavasarį, kai norisi palengvinti organizmą po žiemos ir sustiprinti natūralų valymosi mechanizmą. Dėl šios priežasties gyslotis dažnai įtraukiamas į detoksikacijos arbatų mišinius kartu su dilgėle, garšva ar beržų lapais.
7. Stiprina imuninę sistemą
Ne veltui gysločio nauda minima ir peršalimo ligų sezono metu. Ši žolė – tikras imuniteto sąjungininkas. Dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių jis padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų, o esant jau prasidėjusiam uždegimui – jį slopina.
Be to, gyslotyje esantys vitaminai A, C, K ir geležis padeda organizmui greičiau atsigauti, stiprina kraują ir skatina ląstelių regeneraciją.
8. Naudingas odai – tiek išoriškai, tiek viduje
Gysločio lapai dažnai naudojami odos problemoms spręsti – tiek viduje, tiek išoriškai. Kompresai iš šviežių lapų padeda sumažinti uždegimą, niežėjimą ar paraudimą, veikia raminančiai esant egzemai, spuogams ar net psoriazei.
Tuo tarpu vartojamas viduje, jis padeda odai valytis iš vidaus, ypač kai odos bėrimų priežastis – virškinimo ar limfos sistemos sutrikimai. Dėl natūralaus detoksikuojančio poveikio, gyslotis padeda pagerinti bendrą odos būklę ir sumažinti uždegimines reakcijas.
Kaip naudoti gyslotį – praktiniai receptai
Gysločio nauda atsiskleidžia tik tuomet, kai jis naudojamas tinkamai. Nors dažniausiai girdime apie arbatą ar nuovirus, šis augalas gali būti pritaikytas ir išoriškai, ir vidaus vartojimui. Štai keli patikrinti, nesudėtingi, bet veiksmingi būdai:
1. Gysločio sirupas nuo kosulio
Sirupas su gysločiu tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – švelniai padeda atsikosėti, sumažina uždegimą ir švelnina gerklės skausmą. Jis itin naudingas vos pajutus peršalimo pradžią ar kai gerklė ima „braižyti“. Be to, dėl savo švelnaus skonio ir natūralių ingredientų, toks sirupas dažnai tampa pirmuoju pasirinkimu šaltuoju metų laiku.
Ingredientai:
- 1 stiklinė šviežių arba 2 šaukštai džiovintų gysločio lapų
- 1 stiklinė vandens
- 2 šaukštai medaus (arba stevijos, jei vengiate cukraus)
- Šiek tiek citrinos sulčių (nebūtina)
Gaminimas:
Lapus pavirkite vandenyje apie 10–15 minučių, nukoškite. Į dar šiltą nuovirą įmaišykite medų. Gerkite po šaukštą 2–3 kartus per dieną, kai kamuoja kosulys ar kaupiasi gleivės.
2. Gysločio arbata virškinimui ir limfos švarai
Gysločio arbata ypač naudinga po šventinių vaišių ar kai jaučiamas sunkumas skrandyje. Ji padeda nuraminti dirglią skrandžio gleivinę, pagerina virškinimą ir mažina uždegiminius procesus žarnyne. Tinka ir tiems, kurie jaučia rūgštingumą, puikiai veikia kaip lengvas detoksikacinis gėrimas.
Ingredientai:
- 1 šaukštelis džiovintų gysločio lapų
- 1 šaukštelis džiovintų dilgėlių
- 250 ml verdančio vandens
Paruošimas:
Užpilkite žoleles verdančiu vandeniu ir palaikykite 10–15 minučių. Gerkite 1–2 kartus per dieną 2–3 savaites.
3. Gysločio lapų pasta – žaizdoms, įbrėžimams, vabzdžių įkandimams
Susidūrus su smulkiomis traumomis ar būnant gamtoje, gyslotis tampa greitu ir veiksmingu sprendimu. Tereikia šviežią lapą sutrinti tarp delnų ir uždėti ant įbrėžimo ar vabzdžio įkandimo – jis stabdo kraujavimą, dezinfekuoja ir skatina gijimą. Tai paprasta, bet labai efektyvi pirmoji pagalba tiesiai iš gamtos.
Naudojimas:
Šviežius lapus sutrinkite tarp delnų arba sugrūskite iki pastos. Tiesiogiai dėkite ant pažeistos odos vietos. Uždenkite tvarsčiu arba tiesiog palaikykite kelias minutes. Ramina, stabdo kraujavimą ir apsaugo nuo infekcijos.
4. Gysločio pastilės imunitetui ir kvėpavimui
Gysločio pastilės ypač praverčia laikotarpiu, kai aplink visi serga – jos padeda sustiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo virusų. Jose esantys natūralūs antibakteriniai junginiai veikia švelniai, bet efektyviai, padeda sumažinti uždegimus ir gleivių kaupimąsi.
Ingredientai:
- 2 šaukštai gysločio miltelių arba šviežių trintų lapų
- 1 šaukštas kokoso aliejaus
- Šiek tiek medaus ar miltelinės stevijos
Gaminimas:
Iš visų ingredientų sumaišykite vientisą pastą. Formuokite mažus rutuliukus ir laikykite šaldytuve. Vartokite po vieną per dieną, profilaktiškai.
Kiek ir kaip dažnai vartoti – svarbūs patarimai
Gysločio nauda stipri, tačiau kaip ir su visomis vaistažolėmis – svarbu nepersistengti. Jei vartojate arbatą ar sirupą – pakanka 1–2 puodelių per dieną, kursą tęsiant iki 2–3 savaičių. Esant poreikiui, po savaitės pertraukos galima pakartoti. Tepalus ar kompresus galima naudoti kasdien, tačiau jei atsiranda dirginimo požymių, verta padaryti pertrauką.
Tinktūras ar pastiles su gysločiu geriausia vartoti trumpais kursais – po kelis lašus ar vieną pastilę per dieną, 10–14 dienų laikotarpiu. Svarbu stebėti savo organizmo reakciją, ypač jei vartojama kartu su kitais augalais ar papildais. Nors gyslotis yra švelnus ir tinkamas net vaikams, ilgalaikis vartojimas be pertraukų nerekomenduojamas.
Taip pat svarbu atsižvelgti į individualias sveikatos būkles – esant tam tikriems virškinimo ar imuninės sistemos sutrikimams, visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nors gyslotis – natūralus ir saugus augalas, tinkamas dozavimas yra raktas į jo tikrąją naudą.
Išvados: žolelė, kuri neturėtų būti laikoma piktžole
Gysločio nauda gerokai pranoksta jo kuklią išvaizdą – tai tikras gamtos vaistas, augantis tiesiog po kojomis. Jis gali padėti ne tik peršalus ar susižeidus, bet ir palaikyti virškinimą, sustiprinti imunitetą, palengvinti uždegimus ar odos problemas. Tai viena iš tų žolelių, kurių naudą verta atrasti iš naujo.
Daug šimtmečių šis augalas buvo naudojamas senolių vaistinėse, o šiandien, kai vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralias priemones, gyslotis vėl grįžta į mūsų virtuvę ir vaistinėlę. Svarbiausia – pažinti jį, suprasti kada ir kaip naudoti, bei saugoti nuo abejingo ravėjimo.
Tad jei kitą kartą kieme ar darže pastebėsite gyslotį – ne skubėkite jo išrauti. Galbūt tai ne piktžolė, o tai, ko jūsų organizmas šiuo metu labiausiai ir reikia.
