Miokardo infarktas dažnai užklumpa visiškai netikėtai – vieną dieną žmogus jaučiasi visiškai sveikas, o kitą atsiduria medikų rankose. Ypač dažnai tokia staigi ligos pradžia pasitaiko vyrams, kuriems infarktas tampa pirmu rimtu širdies ligos ženklu.
Dar didesnį nerimą kelia faktas, kad daugeliu atvejų prieš tai nebūna jokių aiškių simptomų. Cholesterolis, kraujospūdis, kraujo klampumas ar kraujagyslių pokyčiai vystosi tyliai, be skausmo, todėl daugelis žmonių nejaučia artėjančios grėsmės. Dėl to miokardo infarkto rizika išlieka viena didžiausių sveikatos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Miokardo infarktas dažnai būna pirmasis širdies ligos požymis
Vyrams miokardo infarktas itin dažnai tampa pirmu rimtu signalu, kad širdis ir kraujagyslės nebėra sveikos. Tai reiškia, kad liga ilgą laiką vystėsi nepastebimai – kraujagyslės pamažu siaurėjo, jų sienelės storėjo, bet pats žmogus nejautė jokių akivaizdžių simptomų.
Ši tyli eiga pavojinga tuo, kad apie gresiantį infarktą sužinoma tik tada, kai kraujagyslė visiškai užsikemša. Tokiu atveju širdies raumuo lieka be deguonies, o pasekmės gali būti mirtinai pavojingos.
Miokardo infarkto rizika ypač didelė vidutinio amžiaus vyrams, kurie dažnai pervertina savo sveikatą ir vengia profilaktinių tyrimų. Štai kodėl specialistai vis garsiau kalba apie būtinybę tikrinti cholesterolį, kraujospūdį ir kraujo sudėtį dar tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys širdies ligas
Širdies ir kraujagyslių ligos retai užklumpa be priežasties. Dažniausiai jos yra ilgamečių įpročių, aplaidžios sveikatos priežiūros ar genetinių faktorių pasekmė.
- Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje
- Aukštas kraujospūdis
- Antsvoris ar nutukimas
- Rūkymas ir alkoholis
- Sėdimas gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka
- Genetinė predispozicija ir šeimos istorija
- Nuolatinis stresas
Net ir vienas iš šių veiksnių gali padidinti riziką, o keli kartu sukuria pavojingą kombinaciją. Būtent todėl profilaktiniai tyrimai ir gyvenimo būdo keitimas yra vienintelė galimybė užbėgti pavojui už akių.
Kaip vystosi infarktas ir kodėl kraujagyslės užsikemša
Infarktas nėra staigus įvykis, atsirandantis per kelias minutes – tam ruošiamasi daugelį metų. Viskas prasideda nuo smulkių pokyčių kraujagyslių sienelėse. Ten atsiranda uždegimas, kuris pamažu keičia vidinį sluoksnį ir daro jį mažiau elastingą.
Laikui bėgant šiose vietose ima kauptis riebalai ir pažeistos ląstelės. Susiformuoja aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina kraujagyslės spindį. Kol spindis sumažėjęs tik šiek tiek, žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų.
Tačiau kai kraujospūdis pakyla arba susiformuoja kraujo krešulys, susiaurėjusi kraujagyslė užsikemša visiškai. Tuomet širdies raumuo lieka be deguonies. Būtent tai ir vadinama miokardo infarktu – gyvybei pavojinga būkle, kurią būtina gydyti nedelsiant.
Štai kodėl taip svarbu žinoti savo kraujagyslių būklę dar iki pirmųjų simptomų. Išoriškai žmogus gali atrodyti sveikas, bet jo kraujagyslės gali būti tokios, kokias turėtų devyniasdešimtmetis.
Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę
Širdies ligos ilgai nesukelia skausmo. Tai pavojingiausia jų savybė. Žmogus gali jaustis sveikas, bet jo kraujagyslės jau bus pažeistos.
Reguliarūs tyrimai – cholesterolio, kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje – leidžia pastebėti pavojų dar prieš rimtus simptomus.
Net paprastas kraujo tyrimas ar širdies echoskopija gali parodyti pokyčius, kurie vėliau galėtų baigtis infarktu.
Profilaktika reiškia ne tik tyrimus, bet ir gyvenimo būdo pasirinkimus. Kuo anksčiau žmogus pradeda rūpintis širdimi, tuo mažesnė tikimybė, kad liga užklups netikėtai.
Pabaigai
Miokardo infarkto rizika dažnai susijusi ne tik su genetika, bet ir su gyvenimo būdu. Kiekvienas pasirinkimas – nuo mitybos iki judėjimo – tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdies darbą.
Net nedideli pokyčiai, tokie kaip daugiau pasivaikščiojimų ar riebalų mažinimas racione, ilgainiui gali išgelbėti gyvybę. Širdis ir kraujagyslės atsilygina už rūpestį – jos išlieka stipresnės ir atsparesnės pavojams.