Nasturtės – vienas ryškiausių ir naudingiausių vasaros augalų. Jos žiedai ne tik džiugina akis, bet ir tinka salotoms, sveikatai, net natūraliems gydymo receptams.
Jau pirmosios nasturtės, pražydusios kieme, gali reikšti visą spalvų ir naudos sezoną.
Šis augalas išsiskiria tuo, kad visos jo dalys – nuo žiedų iki sėklų – turi gydomųjų savybių. Ir svarbiausia, kad jos skonis primena švelnų ridikėlį – tinka tiek paprastam užkandžiui, tiek išradingiems sveikiems patiekalams.
Gydomosios nasturčių savybės – daugiau nei grožis
Nasturtės nuo seno vertinamos ne tik dėl grožio, bet ir dėl naudos sveikatai. Jose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą ir natūraliai kovoti su įvairiais negalavimais.
Šis augalas ypač vertingas dėl to, kad veikia ir kaip natūralus antibiotikas. Tyrimais įrodyta, kad nasturtės naikina bakterijas, skatina kvėpavimo takų valymą ir stiprina organizmą infekcijų metu.
Į savo kasdienę mitybą įtraukus nasturtes, galima sumažinti polinkį sirgti peršalimo ligomis ar šlapimo takų infekcijomis.
Pagrindiniai nasturčių poveikiai sveikatai:
- Gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą
- Lengvai laisvina vidurius, mažina užkietėjimą
- Tinka bronchitui, dantenų uždegimui, šlapimo takų infekcijoms
- Naudinga kepenims, padeda esant padidėjusiam cholesteroliui
- Žiedų nuoviras naudojamas burnos skalavimui
Šios savybės daro nasturtes ne tik valgomu, bet ir vaistiniu augalu – naudingu tiek kasdien, tiek prevencijai.
Natūralus skonis, kuris gydo – kaip naudoti nasturtes kasdien
Įtraukti nasturtes į mitybą paprasčiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų ryškūs, šiek tiek aštroki žiedai puikiai dera salotose – tiek dėl skonio, tiek dėl estetikos.
Lapeliai primena ridikėlių aštrumą, todėl tinka ne tik salotoms, bet ir sumuštiniams, šviežioms užtepėlėms ar net prie žuvies ir mėsos patiekalų.
Svarbiausia – šviežumas.
Nasturčių žiedai turi būti ką tik nuskinti, geriausia – kai dar nespėjo visai išdžiūti nuo ryto rasos. Tuomet jie ne tik skaniausi, bet ir išlaiko daugiau naudingų medžiagų.
Be to, žiedai puikiai tinka džiovinimui ir arbatų mišiniams – taip galima naudoti ir žiemą.
Nasturtės tinka ne tik į vidų.
Žiedų nuoviras ramina uždegimus, todėl tinka burnos skalavimui esant paradontitui ar dantenų jautrumui.
O sėklų aliejus naudojamas odos problemoms – sausai, sudirgusiai ar spuoguotai odai – gydyti.
Nasturčių kompresas odai
Jeigu oda sudirgusi, niežti ar atsirado smulkių bėrimų, galima naudoti šviežiai paruoštą nasturčių nuovirą kompresams.
Užplikytus žiedus palaikykite apie 10–15 minučių, leiskite atvėsti ir merkite marlės gabalėlį. Toks kompresas ramina odą, mažina paraudimus ir gali padėti net po uodų įkandimų.
Nasturtės imunitetui stiprinti
Rudenį ar po ligos, kai organizmas nusilpęs, galima gerti silpną nasturčių arbatą. Ji turi natūralių antibakterinių savybių, todėl gali padėti išvalyti kvėpavimo takus, slopinti uždegimą.
Svarbu nepersistengti – pakanka puodelio per dieną 5–7 dienas iš eilės.
Jei į nasturtes pažiūrėsite ne tik kaip į darželinę gėlę, bet ir kaip į natūralią pagalbą kūnui – jos taps nepakeičiamos jūsų sode ir virtuvėje.
Kada rinkti ir kaip džiovinti nasturtes, kad išliktų nauda
Nasturtės geriausiai žydi nuo birželio iki pat pirmųjų šalnų, tačiau rinkti jas reikėtų tik sausu oru, po rasos – kai žiedai ir lapai jau visai išdžiūvę. Tuo metu augale būna daugiausia veikliųjų medžiagų, o spalva – ryškiausia.
Džiovinimui tinkamiausi – sveiki, nepažeisti žiedai. Jie išdėliojami plonu sluoksniu ant popieriaus, pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Vengti tiesioginių saulės spindulių – jie naikina tiek spalvą, tiek naudingas medžiagas. Išdžiūvę žiedai turi išlaikyti savo spalvą ir lengvą aštrumą.
Laikyti geriausia sandariame stikliniame inde ar drobiniame maišelyje. Taip paruoštos nasturtės žiemą bus puikus ingredientas arbatoms, kompresams ar net kulinariniams eksperimentams – jos nepraranda savo kvapo ir poveikio net ir po ilgesnio laiko.
Kaip auginti nasturtes – kad žiedų netrūktų visą vasarą
Nasturtės nėra reiklios, todėl puikiai tinka net pradedančiam daržininkui. Joms reikia tik saulėtos vietos ir lengvos, ne per daug tręštos dirvos. Per gerai patręštoje dirvoje lapai auga vešlūs, bet žiedų mažai.
Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą gegužės pradžioje, kai nebelieka šalnų. Jos sudygsta per 7–14 dienų. Kad žydėtų ilgiau, verta sėti keliais etapais – pavyzdžiui, kas dvi savaites nuo gegužės iki birželio vidurio.
Reguliarus žiedų skynimas skatina naujų žiedų formavimąsi. Jei nuskynėte žiedą – užaugs dar du. Tad kuo daugiau naudosite virtuvėje ar džiovinsite – tuo gražesnė bus nasturčių puokštė darže.
Išvados: nasturtės – sveikatai, grožiui ir skoniui
Nasturtės – tai ne tik sodo spalva, bet ir nauda kūnui. Jose slypi natūralūs antibakteriniai junginiai, kurie gali padėti stiprinti organizmą, valyti kvėpavimo takus ir apsaugoti nuo uždegimų.
Ypač vertinga nasturtė tampa pereinamuoju sezonu – kai organizmui trūksta natūralios paramos.
Šis augalas taip pat padeda virškinimui, tulžies išsiskyrimui, gali lengvai laisvinti vidurius ir palengvinti šlapimo takų veiklą.
Be to, žiedų nuovirai naudingi esant burnos ar odos jautrumui – ramina, gydo, stiprina. Tokie poveikiai leidžia nasturtę vadinti tikru vaistiniu augalu.
Į mitybą įtraukti šviežius žiedus ar lapelius paprasta – jie gardūs, ryškūs ir naudingi. Užplikyti džiovinti žiedai tinka arbatai, o sėklų aliejus – odos priežiūrai.
Kasdienis, šviežias pasirinkimas su natūraliu stiprumu – nasturtės verta auginti kiekviename darže.
