Nervinis artritas – tai sąnarių uždegimas, kurį sukelia nervų pažeidimai ar jų sudirginimas. Jis dažnai pasireiškia stipriu skausmu, deginančiu pojūčiu ar net tirpimu. Nors tradicinis artritas dažniausiai siejamas su uždegiminėmis ar degeneracinėmis sąnarių ligomis, nervinis artritas kyla dėl nervų sistemos sutrikimų.
Šis artrito tipas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Infekcijas, tokias kaip juostinė pūslelinė, kuri gali sukelti ilgalaikį nervų skausmą.
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetinė neuropatija ar išsėtinė sklerozė, kurios pažeidžia nervų dangalus.
- Nervų spaudimą, kurį gali sukelti patinimai, kraujagyslių pokyčiai ar net augliai.
- Traumas, kai sužalojami nervai ir jie sukelia uždegimą sąnariuose.
Nervinio artrito simptomai gali būti panašūs į kitų artrito formų, tačiau dažnai lydi aštrus, deginantis skausmas ir odos jautrumas. Tai gali apsunkinti kasdienę veiklą ir sumažinti gyvenimo kokybę.
Nervinio artrito simptomai
Nervinio artrito simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistų nervų vietos ir būklės. Tačiau dažniausiai pacientai patiria šiuos požymius:
- Aštrus, deginantis ar veriantis skausmas
- Padidėjęs arba sumažėjęs odos jautrumas
- Allodinija (skausmas nuo lengvo prisilietimo)
- Raumenų silpnumas
- Sąnarių patinimas ir standumas
- Viso kūno raumenų skausmas
- Diskomfortas ir stipresnis skausmas naktį
Nervinio artrito priežastys
Nervinis artritas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su nervų pažeidimu ar sudirgimu. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys šią būklę:
- Infekcijos – juostinė pūslelinė ar kitos virusinės infekcijos gali pažeisti nervus ir sukelti stiprų skausmą.
- Lėtinės ligos – diabetinė neuropatija, išsėtinė sklerozė ir kitos neurologinės ligos gali sukelti nervinio artrito simptomus.
- Nervų spaudimas – kraujagyslių pokyčiai, augliai ar patinimai gali suspausti nervus, sukelti skausmą ir sąnarių disfunkciją.
- Traumos – kaulų lūžiai, chirurginės intervencijos ar nugaros pažeidimai gali sutrikdyti nervų veiklą.
- Uždegiminiai procesai – organizmo uždegimas gali paveikti tiek sąnarius, tiek juos inervuojančius nervus.
- Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į nervinius skausmus dėl paveldimų nervų sistemos ypatybių.
Priklausomai nuo priežasties, nervinio artrito simptomai gali būti lengvi arba itin varginantys. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nervinio artrito diagnozė
Nervinio artrito diagnozė prasideda nuo išsamios paciento apklausos ir fizinės apžiūros. Gydytojas vertina skausmo pobūdį, trukmę bei jo lokalizaciją. Taip pat svarbu nustatyti, ar simptomai susiję su kitomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar išsėtine skleroze.
Kad tiksliai įvertintų nervų būklę, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti uždegiminius procesus ar vitaminų trūkumą. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) leidžia įvertinti nervų ir sąnarių struktūrą, o nervų laidumo tyrimai padeda suprasti, kaip efektyviai nervai perduoda signalus.
Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga dantų apžiūra, ypač jei skausmas jaučiamas žandikaulio srityje. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, skirti nustatyti, ar skausmas kyla dėl nervų suspaudimo, uždegimo ar degeneracinių pokyčių.
Nervinio artrito gydymas ir simptomų palengvinimas
Nervinio artrito gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų stiprumo. Pagrindinis tikslas – sumažinti skausmą, atkurti sąnarių judrumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vaistai dažnai yra pirmasis gydymo žingsnis. Gydytojai gali skirti priešuždegiminius vaistus, skausmą malšinančius preparatus ar nervų veiklą reguliuojančius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar vaistus nuo epilepsijos. Kai kuriais atvejais naudojami vietiniai tepalai su kapsaicinu, kurie mažina skausmo signalų perdavimą.
Fizinė terapija gali padėti pagerinti sąnarių judrumą ir sumažinti skausmą. Kineziterapeutai taiko specialius pratimus, tempimo technikas ir masažą, kurie padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką.
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali turėti didelę įtaką. Subalansuota mityba, reguliari mankšta ir streso valdymo technikos, tokios kaip joga ar meditacija, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą, nes skausmas dažnai sustiprėja naktį.
Sunkesniais atvejais gali būti taikomos invazinės procedūros. Nervo blokados – specialios injekcijos, kurios laikinai „išjungia“ skausmo signalus. Chirurgija rekomenduojama itin retai, dažniausiai tada, kai nervą spaudžia auglys ar kita struktūra.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl efektyviausias gydymo būdas parenkamas pagal paciento būklę. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengviau išvengti lėtinio skausmo ir komplikacijų.
Išvada
Nervinis artritas gali sukelti stiprų skausmą, raumenų silpnumą ir sąnarių judrumo sutrikimus, todėl svarbu laiku imtis veiksmų. Nors ši būklė dažnai siejama su nervų pažeidimais ar lėtinėmis ligomis, tinkamai parinktas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vaistai, fizinė terapija ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai padeda suvaldyti skausmą bei pagerinti sąnarių funkciją. Sunkesniais atvejais gali prireikti invazinių gydymo metodų. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl svarbu pasitarti su gydytoju ir rasti tinkamiausią sprendimą.
