Paprastoji trūkažolė – augalas, kuris dažnai lieka nepastebėtas, nors jo šaknys vertinamos žolininkų jau šimtmečius.
Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo visai nereikšminga – dažnai praauga pakelėse ar net tarp šaligatvio plytelių. Tačiau tai tik išorinis paprastumas. Tamsi, ilga šaknis slepia stiprias, organizmą veikiančias medžiagas, kurios dar visai neseniai buvo plačiai naudojamos liaudies medicinoje.
Žolininkai į ją žiūri kaip į natūralų būdą palaikyti gerą savijautą ir padėti kūnui veikti sklandžiau. Kartais pakanka vos kelių džiovintos šaknies gabalėlių – ir organizmas ima dirbti kitaip.
Kaip trūkažolės šaknis veikia virškinimą ir kepenis?
Nors daugeliui ši šaknis kelia asociacijas su žolelių arbatomis nuo pilvo pūtimo, jos poveikis virškinimo sistemai yra daug gilesnis. Trūkažolė skatina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų veiklą ir padeda sureguliuoti žarnyno judesius.
Toks poveikis ypač naudingas žmonėms, kurie skundžiasi sunkumu po valgio, riebesnio maisto netoleravimu ar dažnais pilvo pūtimais. Šaknyje esantys kartumynai natūraliai „pažadina“ virškinimo sistemą ir skatina geresnį maisto įsisavinimą.
Dar viena svarbi savybė – švelnus detoksikuojantis poveikis. Reguliariai vartojant trūkažolės šaknį, organizmas efektyviau šalina susikaupusius toksinus, kepenys mažiau apkraunamos, o bendra savijauta tampa lengvesnė.
Širdies, kraujagyslių ir cukraus pusiausvyros sąjungininkė
Paprastoji trūkažolė dažnai minima kaip virškinimo pagalbininkė, tačiau mažiau kas žino apie jos naudą širdžiai ir kraujagyslėms. Ilgainiui vartojama arbata gali padėti sureguliuoti kraujospūdį, pagerinti kraujotaką ir net šiek tiek „praskystinti“ kraują – natūraliai, be cheminių priemonių.
Šis poveikis atsiranda dėl veikliųjų medžiagų, kurios veikia kapiliarų tonusą ir švelniai plečia kraujagysles. Tai gali būti naudinga žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės, vargina galvos spaudimas ar sumažėjusi kraujo apytaka.
Be to, kai kurios medžiagos trūkažolės šaknyje veikia gliukozės apykaitą – tai svarbu tiems, kurie stebi savo cukraus kiekį kraujyje. Nors tai nėra vaistas, šaknis gali būti naudinga kaip papildoma priemonė šalia sveikos mitybos.
Kitos netikėtos trūkažolės naudos sveikatai
Nors dažniausiai trūkažolė siejama su virškinimo sistema ir kepenimis, jos poveikis daug platesnis. Šis augalas turi priešuždegiminių, antibakterinių, netgi lengvai diurezuojančių savybių, todėl tinka ne tik virškinimui, bet ir bendrai organizmo pusiausvyrai palaikyti.
Liaudiškoje medicinoje trūkažolės šaknį naudojo kaip priemonę nuo įvairių negalavimų – nuo odos problemų iki lėtinio nuovargio. Šiandien, ieškant švelnių, bet veiksmingų būdų palaikyti gerą sveikatą, trūkažolė tampa vis aktualesnė.
Ką dar gali šis augalas:
- Mažina uždegiminius procesus organizme
- Gerina inkstų veiklą ir skatina šlapimo išsiskyrimą
- Gali palengvinti sąnarių skausmus, ypač esant lėtiniams uždegimams
- Turi lengvą raminantį poveikį – tinka nervinei įtampai malšinti
- Gali padėti sergant egzema ar akne (naudojant išoriškai)
- Skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina riebalų virškinimą
- Tinka kaip pagalbinė priemonė esant silpnam apetitui
- Padeda atkurti jėgas po infekcijų ar fizinio išsekimo
Visos šios savybės susijusios su trūkažolės gebėjimu harmonizuoti vidaus organų veiklą, palaikyti švarą ir tonusą. Būtent tai ir daro ją tokiu vertingu augalu – tyliai, bet stabiliai palaiko sveikatą.
Kada rinkti ir kaip vartoti trūkažolės šaknį?
Norint gauti visą augalo naudą, svarbiausia – tinkamai parinktas laikas ir atsargus paruošimas. Paprastoji trūkažolė rekomenduojama kasti rudenį, kai augalas jau peržydėjęs ir visos veikliosios medžiagos susikaupusios po žeme. Tai dažniausiai – rugsėjo–spalio mėnesiai.
Iškasus šaknį, ją reikia gerai nuplauti, susmulkinti ir džiovinti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Tinkamai paruošta šaknis tampa tvirta, rudai pilkšva, šiek tiek kvepianti žole – tokia gali būti naudojama arbatoms ar nuovirams.
Vartojimas:
- Arbatai – vienas arbatinis šaukštelis džiovintos šaknies užplikomas stikline verdančio vandens, palaikomas apie 10–15 minučių.
- Gerti galima 1–2 kartus per dieną, geriausia – prieš valgį.
- Vartojimo kursas gali trukti iki 3 savaičių, vėliau patartina padaryti pertrauką.
Trūkažolė veikia švelniai, bet nuosekliai, todėl svarbiausia – reguliarumas. Ir nors tai natūrali priemonė, kaip ir su visais augaliniais preparatais, verta stebėti organizmo reakciją.
Ką galima nuveikti su trūkažolės žiedais?
Nors dažniausiai naudojama trūkažolės šaknis, žiedai taip pat turi vertingų savybių ir gali būti puikus priedas prie kasdienės sveikatingumo rutinos. Jie švelnesni nei šaknys, tačiau taip pat turi veikliųjų medžiagų, kurios veikia raminamai, priešuždegimiškai ir šiek tiek stimuliuoja virškinimą.
Iš džiovintų žiedų verdama švelnaus skonio arbata, kuri tinka vakare, kai norisi nusiraminti po įtemptos dienos. Ji padeda lengviau užmigti, mažina įtampą ir nervinį dirglumą. Tokia arbata ypač vertinama vaikų ar senjorų tarpe dėl savo švelnaus veikimo.
Trūkažolės žiedai taip pat naudojami mišiniuose su kitomis žolelėmis – melisa, ramunėlėmis, mėtomis. Jie suteikia ne tik papildomą naudą, bet ir malonų, lengvai atpažįstamą kvapą bei šviesiai mėlyną spalvą, kuri arbatai suteikia išskirtinumo.
Be to, žiedų užpilais galima skalauti gerklę ar naudoti kaip kompresą ant sudirgusios odos. Ši priemonė švelni, bet efektyvi esant lengviems odos bėrimams ar pavargusiai odai.
Nežymus augalas, kuris keičia daugiau nei galvojai
Trūkažolės šaknis – tai ne garsiai reklamuojama stebuklinga priemonė, o lėtai veikiantis augalinis sąjungininkas, padedantis palaikyti sveikatą paprastai, be triukšmo. Ji nesiekia greito efekto, bet ilgainiui prisideda prie gilesnio kūno balanso.
Paprastoji trūkažolė nėra tik dar viena žolelė tarp kitų – tai šaknis, kurios poveikį galima pajusti ne per dieną, bet per savaitę ar mėnesį. Reguliarus naudojimas suteikia lengvumo virškinimui, ramybės mintims ir švelnaus pastiprinimo širdžiai.
Galiausiai, kartais stipriausi dalykai slypi ten, kur nesitikime – pakelės augale, tylioje arbatos puodelio akimirkoje, kasdienėje tyloje. Trūkažolė – būtent toks augalas.
