Yra augalų, kuriuos dažnas praeina nė nepažinęs. Veronika – vienas jų. Kukli, mėlynai žydinti, bet turinti tiek stiprybės, kad gali prisidėti prie geresnės savijautos ir padėti net esant rimtiems negalavimams.
Paprastoji veronika (Veronica officinalis) nuo seno buvo renkama kaip vaistažolė. Vieni ją vadina gėle nuo akių, kiti – pagalba skydliaukei. Kai kas prisimena močiutę, kasmet renkančią šią žolę ir geriančią jos arbatą be jokių receptų – tiesiog „nes ji padeda“.
Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti, ši žolė slepia daugiau, nei rodo išorė. Dėl to ją vis dažniau prisimena ir tie, kurie ieško natūralesnių kelių sveikatai stiprinti – ne per tabletę, o per žolę.
Paprastosios veronikos nauda sveikatai
Veronika nėra viena iš tų žolelių, kurios veikia tik vieną vietą ar organą. Jos švelnus, bet platus poveikis vertinamas tiek liaudies medicinoje, tiek šiuolaikiniuose žolininkų užrašuose.
Ši pievų žolelė pasižymi natūraliu uždegimą slopinančiu poveikiu. Ji palaiko švarą kūno viduje – nuo kvėpavimo takų iki odos. Vertinama ir dėl to, kad veikia švelniai, be didelio dirginimo ar šalutinių poveikių.
Labiausiai paprastoji veronika minima dėl savo įtakos skydliaukės veiklai. Žmonės, turėję problemų su hormonų pusiausvyra ar lėtu medžiagų apykaitos darbu, dažnai ją renkasi kaip natūralų palaikymą.
Kuo naudinga paprastoji veronika:
- Padeda reguliuoti skydliaukės veiklą
- Turi uždegimą slopinančių savybių
- Stiprina akis ir regėjimą
- Palaiko kvėpavimo takų švarą
- Naudinga esant šlapimo takų jautrumui
- Turi vitamino C ir karotino
Žiedai ir lapai dažnai džiovinami arbatai. Gerti ją galima kursais – po kelias savaites, padarant pertraukas. Skonis – švelnus, o spalva maloniai žalsva, tarsi pieva puodelyje.
Tiems, kurių organizmas reaguoja į kiekvieną permainą, ši žolelė gali būti puikus būdas palaikyti pusiausvyrą. Svarbiausia – nepadauginti ir rinkti ją ten, kur švari gamta.
Kada ir kaip rinkti veroniką
Paprastoji veronika geriausiai renkama žydėjimo metu – nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio. Tuo metu jos žiedai būna atviri, o veikliųjų medžiagų kiekis – didžiausias.
Rinkti verta tik sausą dieną, kai augalas nėra šlapias nuo rasos ar lietaus. Geriausia – vidurdienį, kai saulė jau pradžiovinusi lapus.
Skinti reikia viršutinę augalo dalį – stiebą su lapais ir žiedais. Pačias stambias, sumedėjusias šaknis palikite – jos nenaudojamos ir gali pakeisti arbatos skonį.
Džiovinimui veronika tinka puikiai. Ji ne per stora, greitai išdžiūsta pavėsyje, išlaikydama švelnią spalvą ir kvapą. Laikyti reikia sandariai, nuo drėgmės apsaugotame inde.
Ši vaistažolė dažnai auga kartu su kitomis – kartais ją sunku pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Bet kai įsižiūri – atpažįsti jos ramų mėlynumą ir subtilų pievų kvapą.
Paprastosios veronikos naudojimas
Paprastosios veronikos žolė dažniausiai vartojama kaip arbata – švelni, šiek tiek kartoka, primenanti laukų kvapus. Ji tinka tiek kasdieniam gėrimui, tiek trumpam gydomajam kursui, kai jaučiamas nuovargis ar reikia švelnaus organizmo valymo.
Norint pasigaminti veronikos arbatą, užtenka vieno šaukštelio džiovintos žolės puodeliui vandens. Užplikoma verdančiu vandeniu, uždengiama ir palaikoma 10–15 minučių. Geriama šilta, 1–2 kartus per dieną, geriausia tarp valgymų.
Kai kurie žmonės vartoja veroniką kartu su kitomis vaistažolėmis – dilgėle, kraujažole ar liepžiedžiais. Tokie mišiniai padeda švelniai palaikyti virškinimą, ramina nervų sistemą, gerina miegą.
Veronikos nuovirai taip pat naudojami išoriškai – skalauti burną esant dantenų uždegimui, arba kompresams ant odos, kai reikalingas priešuždegiminis poveikis.
Paprastosios veronikos naudojimas
Paprastosios veronikos žolė dažniausiai naudojama arbatai – švelni, šiek tiek kartoka, ji tinka tiek kasdieniam vartojimui, tiek trumpiems gydomiesiems kursams. Geriama siekiant sumažinti įtampą, palengvinti virškinimą ar tiesiog atgaivinti kūną po sunkesnių dienų.
Ši žolelė dažnai derinama su kitomis – dilgėle, liepžiedžiais ar ramunėlėmis. Tokie mišiniai sukuria švelnią, bet veiksmingą sinergiją, ypač kai norisi švelniai palaikyti organizmo pusiausvyrą.
Veronikos antpilu galima skalauti gerklę ar burną, kai kamuoja uždegimai – seniau šis būdas buvo itin populiarus tarp senolių. Nuoviru galima nuprausti sudirgusią odą ar dėti kompresus, jei atsiranda smulkūs bėrimai ar paraudimas.
Paprastosios veronikos naudojimo receptai
1. Paprasta vieno ingrediento arbata
1 arbatinis šaukštelis džiovintos veronikos užpilamas 250 ml verdančio vandens. Uždenkite ir palikite 10 minučių. Nukoškite ir gerkite šiltą.
2. Mišinys nuo įtampos
1 dalis veronikos, 1 dalis liepžiedžių ir 1 dalis ramunėlių. Mišinį (1 šaukštelis) užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 10–15 min. Tinka prieš miegą ar po sunkios dienos.
3. Nuoviras išoriniam naudojimui
2 šaukštai džiovintos veronikos užpilami 500 ml vandens, paverdami apie 5 minutes, leidžiama šiek tiek atvėsti. Naudojama skalavimams ar kompresams.
Paprastoji veronika – kukli, bet vertinga pievų dovana
Nors iš pirmo žvilgsnio paprastoji veronika atrodo niekuo neišsiskiriantis augalas, jos savybės stebina ne vieną žolininką. Ji tyliai auga pakelėse, pievose, tarp kitų žolynų – bet pasižymi išties naudingu poveikiu.
Šis augalas padeda kūnui ir mintims atsikvėpti – švelniai palaiko virškinimą, ramina nervų sistemą, gerina odos būklę. Dėl to vis dažniau įtraukiamas į žolynų mišinius.
Jei gyvenate šalia gamtos, verta pažinti veroniką iš arčiau. Ji ne tik žydi gražiai, bet ir gali tapti kasdieniu pagalbininku. Džiovinta ar šviežia – tai viena iš tų žolelių, kurias vertina ne tik žolininkai, bet ir žmonės, kuriems rūpi sveikata bei natūralūs sprendimai.
