Nuo vaikystės mums buvo kartojama: „gerk pieno – bus stiprūs kaulai.“ Daugeliui tai tapo įpročiu visam gyvenimui. Daugelis iki šiol kas rytą į puodelį pila pieną – į kavą, su dribsniais ar tiesiog šiaip. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau gydytojų – ypač onkologų – atkreipia dėmesį į tai, kad pienas ir krūties vėžys gali būti labiau susiję, nei mums norėtųsi tikėti.
Nors pienas ilgai buvo laikomas sveiku produktu, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais – ypač dideliais kiekiais vartojamas gyvulinės kilmės pienas – gali prisidėti prie hormonų disbalanso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su krūties vėžio rizika. Ši informacija nekelia panikos, bet skatina permąstyti, ką kasdien vartojame visai nesusimąstydami.
Kodėl pienas siejamas su krūties vėžio rizika?
Tyrimai rodo, kad tam tikros pieno sudedamosios dalys gali paveikti hormonų pusiausvyrą organizme. Karvės pienas – ypač neekologiškas – dažnai gaunamas iš gyvulių, kuriems duodami hormoniniai preparatai laktacijos skatinimui. Šie hormonai gali likti piene ir patekti į žmogaus organizmą, ypač jei pienas vartojamas kasdien.
Moterų organizmas labai jautriai reaguoja į estrogeno lygio pokyčius. Krūties vėžys dažnai susijęs su hormonų disbalansu, o kai kurie tyrimai rodo, kad didelis pieno produktų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia rizika susirgti hormoniškai priklausomu krūties vėžiu. Tai ypač aktualu moterims po 40 metų, kai natūraliai keičiasi organizmo hormoninė sistema.
Svarbu pabrėžti, kad ne visas pienas yra „blogas“. Tačiau ilgalaikis, nuolatinis gyvulinės kilmės pieno vartojimas, ypač pramoniniu būdu apdoroto, skatina onkologus skatinti žmones įsivertinti savo kasdienius įpročius – ar tikrai tiek pieno mums reikia?
Ką apie pieną sako tyrimai: faktai, kuriuos verta žinoti
Mokslininkai įvairiose šalyse jau kurį laiką analizuoja ryšį tarp pieno vartojimo ir tam tikrų vėžio formų. Nors nuomonės nėra vienareikšmės, kai kurie faktai verčia susimąstyti. Štai ką pabrėžia dalis onkologų ir mokslinių publikacijų:
- Didelis karvės pieno kiekis gali būti susijęs su estrogenų poveikiu. Pienas iš pramoninių ūkių dažnai gaunamas iš besilaukiančių ar melžiamų karvių, kurių hormonų lygis natūraliai būna aukštas.
- 2020 m. publikuotas Loma Linda universiteto tyrimas (JAV) parodė, kad moterys, kurios vartojo daug gyvulinės kilmės pieno (net ir lieso), turėjo žymiai didesnę riziką susirgti krūties vėžiu, palyginti su tomis, kurios vartojo augalinius gėrimus. (32095830)
- Didelis gyvulinės kilmės baltymų kiekis kai kuriuose tyrimuose siejamas su padidėjusiu IGF-1 (insulin-like growth factor) kiekiu kraujyje, kuris savo ruožtu gali skatinti ląstelių augimą, įskaitant ir piktybinių.
- Pieno produktai neretai apdorojami šiluma, o tai gali pakeisti baltymų struktūrą bei paveikti jų poveikį organizmui – ilgalaikis poveikis dar nėra iki galo ištirtas.
Šie duomenys nereiškia, kad kiekvienas pieno puodelis pavojingas. Tačiau jie skatina ieškoti balanso ir pasvarstyti – galbūt dalį pieno vartojimo galima pakeisti alternatyvomis, kurios nesukelia hormoninio poveikio?
Kodėl ši tema ypač svarbi vyresnio amžiaus moterims?
Sulaukus 40–50 metų, moters organizmas natūraliai patiria hormoninius pokyčius. Prasideda perimenopauzė, vėliau – menopauzė. Estrogeno lygis svyruoja, o tai jau savaime padidina tam tikrų onkologinių ligų, ypač krūties vėžio, riziką.
Šiuo gyvenimo etapu moterys dažnai stengiasi stiprinti kaulus – dauguma renkasi gerti daugiau pieno. Tai atrodo logiška, nes pienas asocijuojasi su kalciu ir stipriais kaulais. Tačiau retai kas susimąsto, kad tuo pačiu organizmas gauna ir papildomą hormoninį krūvį.
Būtent todėl onkologai vis dažniau kalba ne tik apie tai, ką valgyti, bet ir kiek dažnai tai darome. Ne pavienis kartas, o kasdieniai įpročiai daro didžiausią įtaką sveikatai ilgainiui.
Jei pienas vartojamas gausiai, kasdien, ilgus metus – verta bent jau įsivertinti, ar jis vis dar būtinas tokiais kiekiais. Ypač jei yra genetinis polinkis į hormonams jautrius navikus.
Objektyviai žiūrint, pienas nėra „blogas“ produktas, tačiau tam tikrose situacijose jo poveikis gali būti rizikingesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
Ar reikėtų visiškai atsisakyti pieno?
Ne, visiškai atsisakyti pieno daugeliui žmonių nereikia. Tačiau svarbiausia – saikas ir sąmoningas pasirinkimas. Onkologai pabrėžia, kad pavojų kelia ne vienkartinis vartojimas, o ilgalaikiai įpročiai, ypač kai pienas geriamas kelis kartus per dieną, nesusimąstant apie jo poveikį.
Jei turi genetinį polinkį į krūties vėžį arba esi vyresnio amžiaus moteris, verta pasitarti su gydytoju ir pagalvoti apie mažesnį pieno vartojimą. Net ir mažas pokytis gali turėti reikšmės ilguoju laikotarpiu.
Dalis gydytojų rekomenduoja pereiti prie augalinių alternatyvų – avižų, migdolų ar sojų gėrimų. Tiesa, ir čia svarbu skaityti etiketes: ne visi augaliniai gėrimai vienodi, o kai kurie turi daug pridėtinio cukraus ar priedų.
Geriausias būdas – įvairovė. Nėra vieno tobulo produkto, kuris tiktų visiems. Bet žinojimas apie galimas rizikas leidžia priimti išmintingesnius sprendimus kasdienėje mityboje.
Ką verta prisiminti – pienas ir krūties vėžys
Nors pienas daugelį metų buvo laikomas sveikatos simboliu, šiandien jau žinome daugiau. Nauji tyrimai leidžia pažvelgti kritiškiau į kai kuriuos įpročius, kuriuos laikėme savaime suprantamais. Pienas ir krūties vėžys – tai tema, kuri ypač svarbi vyresnio amžiaus moterims, siekiančioms rūpintis savo sveikata ne tik kalcio, bet ir hormonų pusiausvyros požiūriu.
Nereikia išsigąsti ar skubotai visko atsisakyti. Tačiau verta stebėti save, įsivertinti šeimos istoriją, ir priimti sąmoningus sprendimus. Net nedideli pokyčiai gali padėti sumažinti ilgalaikę riziką – ypač kai kalbame apie tokią jautrią sritį kaip hormoninis balansas.
Pienas ir krūties vėžys – tai ryšys, apie kurį kalba vis daugiau medikų visame pasaulyje. Ir nors kiekvieno organizmas skirtingas, sveikesni pasirinkimai visada prasideda nuo žinojimo.
