Serenčiai – tai tie ryškūs, šiltų spalvų žiedai, kurių vos prasidėjus vasarai pilna kone kiekviename kieme. Daugeliui jie asocijuojasi tik su grožiu ar vabzdžių atbaidymu, tačiau retas žino, kad serenčiai – tikras gamtos antibiotikas, turintis galingų gydomųjų savybių.
Senoliai juos ne tik sodindavo darže, bet ir džiovindavo žiemai – arbatoms, nuovirams, net odos priežiūrai.
Šis augalas niekuomet nebuvo tik puošmena – jo vertė slypi kur kas giliau nei spalvoti žiedlapiai. Serenčiai nuo seno laikyti augalu, kuris turi stiprią vidinę galią. Būtent dėl to jų žiedai atsidurdavo ne tik vazose, bet ir senovinėje namų vaistinėlėje.
Kuo išsiskiria serenčiai ir kodėl vadinami „gamtos antibiotiku“?
Serenčiai išsiskiria ne tik ryškiais žiedais, bet ir unikaliu biocheminiu poveikiu. Jų sudėtyje gausu flavonoidų, eterinių aliejų ir dervinių medžiagų, kurios veikia kaip natūralūs antiseptikai. Būtent šios medžiagos padeda slopinti mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą, mažina uždegimus.
Tai augalas, kuris natūraliai kovoja su tuo, kas silpnina organizmą – be sintetinių medžiagų ar stiprių vaistų. Todėl liaudyje serenčiai pelnytai vadinami „gamtos antibiotiku“ – ne dėl to, kad būtų agresyvūs, o todėl, kad švelniai, bet veiksmingai padeda organizmui apsisaugoti.
Serenčių nuoviras – natūrali priemonė
Serenčių nuoviras nuo seno naudojamas kaip universali pagalba odos priežiūrai, skalavimams ir net plaukų priežiūrai. Nors dažnai pamirštamas, nuoviras veikia dar stipriau nei arbata – dėl ilgesnio virimo proceso iš žiedų išsiskiria daugiau veikliųjų medžiagų.
Norint pasigaminti nuovirą, užtenka saujos džiovintų serenčių žiedų. Juos užpilkite 500ml vandens, užvirkite ir pavirkite apie 10 minučių ant silpnos ugnies. Tuomet palikite pritraukti dar 20 minučių ir nukoškite.
Gautas nuoviras naudojamas išoriškai – odos prausimams, kompresams, skalavimui, net kaip tonikas sudirgusiai ar spuoguotai odai.
Šis paprastas, bet veiksmingas būdas leidžia pasinaudoti serenčių galia be jokių sintetinių priedų. Nuovirą rekomenduojama naudoti šviežią, geriausia – per 24 valandas nuo paruošimo.
Serenčių arbata – švelni pagalba iš gamtos
Serenčių arbata nuo seno vertinama dėl savo švelnaus, bet veiksmingo poveikio organizmui. Ji nėra stipri ar aštri – tai šviesi, kiek kartoko skonio arbata, kuri dažniausiai geriama ne dėl skonio, o dėl poveikio.
Dažniausiai naudojami džiovinti žiedai, nes būtent juose sukaupta daugiausia veikliųjų medžiagų.
Senoliai ją gerdavo profilaktiškai – kai organizmui reikėdavo apsivalyti ar nusiraminti. Arbata dažniausiai būdavo ruošiama vakare, prieš miegą, vien todėl, kad po jos pagerėdavo savijauta ir sumažėdavo įtampa.
Tiesa, ją geriausia gerti ne nuolat, o kursais – kelioms dienoms ar savaitei, atsižvelgiant į poreikį.
Arbatos ruošimas
Serenčių arbatos paruošimas paprastas, bet svarbu laikytis kelių taisyklių, kad išsaugotumėte visas naudingąsias medžiagas. Dažniausiai naudojami džiovinti žiedlapiai, kurie neturi būti per tamsūs ar sudūlėję – tai ženklas, kad jie perlaikyti arba netinkamai džiovinti.
Rekomenduojama naudoti stiklinį arba keraminį indą, vengti plastiko ir metalo, kad niekas nesumenkintų augalo poveikio.
- 1 arbatinį šaukštelį džiovintų serenčių žiedų
- Užpilkite 200ml verdančio vandens
- Uždenkite ir palaikykite 10–15 minučių
- Nukoškite, gerkite šiltą, be cukraus
Serenčių arbatą rekomenduojama gerti 1–2 kartus per dieną, geriausia – vakare. Ji padeda nurimti, palaiko organizmo pusiausvyrą ir švelniai skatina valymosi procesus. Gydymo kursas gali trukti 5–7 dienas, po to daroma pertrauka.
Nuolatinis gėrimas nerekomenduojamas – kaip ir su visomis vaistažolėmis, svarbiausia saikas ir tinkamas laikas.
Išoriniam naudojimui – kaip serenčiai padeda odai ir žaizdoms
Serenčiai vertinami ne tik kaip vidinis vaistas, bet ir kaip puiki pagalba odai. Jų žiedų nuoviras dažnai naudotas senovėje prausimams, kompresams, net losjonams.
Serenčių veikliosios medžiagos švelniai dezinfekuoja, ramina sudirgusią odą, mažina paraudimus, o ilgiau naudojant – padeda net esant lėtiniams odos bėrimams ar spuogams.
Ypač populiarūs buvo kompresai – marlės gabalėlis pamirkomas atvėsintame serenčių užpile ir dedamas ant pažeistos vietos. Taip gydyti įdrėskimai, pavieniai spuogai, net lengvi nudegimai. Šis metodas tinka ir jautriai vaikų odai, jei nėra alergijos.
Šiandien serenčiai vis dažniau vėl atrandami ir įtraukiami į natūralias veido tonikas ar rankų voneles, ypač kai norima švarumo be agresyvių priemonių.
Kodėl verta prisiminti serenčius
Serenčiai – tai daug daugiau nei papuošalas sode ar priemonė nuo uodų. Jie tyliai slepia stiprų gydomąjį potencialą, kurį žmonės naudojo ištisus šimtmečius. Arbata, nuovirai ar išoriniai kompresai iš serenčių gali padėti palaikyti sveikatą švelniai, bet veiksmingai – kaip tik tai, ko dažnai prireikia mūsų organizmui.
Verta prisiminti, kad kai kurie vertingiausi dalykai auga visai šalia – tiesiog reikia pažvelgti į juos kitaip.
