Tujos – vienas populiariausių pasirinkimų kuriant gyvą tvorą. Jos greitai auga, tankiai šakojasi ir suteikia kiemui privatumo bei jaukumo. Tačiau net ir pats sveikiausias daigas neprigis tinkamai, jei bus pasodintas per arti arba per toli tvoros.
Klausimas, kokiu atstumu sodinti tujas nuo tvoros, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet nuo jo priklauso viskas – augimo tempas, vainiko tankumas ir net tai, ar augalai išliks sveiki po kelių metų. Pasodinus tinkamai, tujos formuoja gražią, vientisą sieną, kuri džiugina ištisus sezonus be didelių pastangų.
Nuo ko priklauso tinkamas sodinimo atstumas
Atstumas, kuriuo sodinamos tujos, priklauso ne tik nuo tvoros vietos, bet ir nuo pačių augalų rūšies bei to, kokį rezultatą nori pasiekti. Vieni siekia visiško privatumo, kiti – tik lengvos žalumos fone.
Jei pasirinksi aukštas vešlias tujas, joms reikia daugiau vietos augti – per arti pasodintos jos konkuruos dėl šviesos ir vandens, todėl pradės skursti. Mažesnėms, lėčiau augančioms veislėms, tinka tankesnis sodinimas. Be to, svarbu įvertinti, kiek vietos liks priežiūrai – genėjimui ar laistymui.
Kad būtų lengviau, pateikiami pagrindiniai orientyrai, pagal kuriuos galima nuspręsti, kiek vietos palikti tarp tujų ir tvoros.
Rekomenduojami atstumai pagal tujų rūšį
Tinkamas atstumas tarp tujų lemia, kaip greitai jos suvešės ir ar susiformuos vientisa, tanki gyvatvorė. Jei sodinamos per arti, šaknys konkuruoja dėl drėgmės, o šakos ima gelsti nuo trūkstamos šviesos. Jei per toli – tarp augalų lieka tarpai, kuriuos užpildo piktžolės ar sausos vietos.
Štai kokiu atstumu sodinti tujas nuo tvoros ir tarp pačių augalų:
- ‘Smaragd’ tujos – sodinamos 50–60 cm atstumu nuo tvoros ir maždaug 60 cm vieną nuo kitos. Tai viena populiariausių veislių, formuojanti taisyklingą, siaurą gyvatvorę.
- ‘Brabant’ tujos – reiklesnės erdvei, todėl jas sodink 70–80 cm nuo tvoros ir apie 70 cm tarpusavyje. Jos auga greičiau, todėl joms reikia daugiau vietos šaknims ir vainikui.
- Koloninės tujos (‘Columna’) – pakanka 40–50 cm nuo tvoros ir 50 cm tarp augalų. Jos tinka mažesniems kiemams, nes auga siaurai ir kompaktiškai.
- Plataus vainiko veislės (‘Atrovirens’, ‘Malonyana’) – geriausia sodinti bent 1 m nuo tvoros ir 80–100 cm vieną nuo kitos. Tokios tujos suformuoja masyvią, tankią sieną.
- Mažesnės dekoratyvinės tujos – tinka 30–40 cm atstumas nuo tvoros ir toks pat tarpusavyje, ypač jei jos sodinamos kaip žemi krūmeliai palei taką ar terasą.
Toks išdėstymas leidžia augalams kvėpuoti, išlaikyti natūralią formą ir užaugti sveikiems. Tinkamas atstumas taip pat padeda išvengti grybelinių ligų, kurios plinta, kai šakos nuolat liečiasi viena su kita.
Kaip paruošti vietą, kad tujos greitai prigytų
Kad tujos augtų tankios ir sveikos, svarbu tinkamai paruošti dirvą ir aplinką dar prieš sodinimą. Tinkamas paruošimas lemia, kaip greitai augalai prigis, ar negeltonuos spygliai ir kaip greitai suformuos vientisą gyvatvorę.
Tinkamas atstumas ir dirvos kokybė
Pirmiausia pasižymėk liniją, palikdamas reikiamą tarpą nuo tvoros pagal tai, kokiu atstumu sodinti tujas nuo tvoros pasirinkai. Šis tarpas reikalingas, kad šaknys turėtų vietos plėstis ir būtų patogu genėti.
Dirva turi būti puri, laidžiai drėgmei. Jei ji per sunki – įmaišyk smėlio ir komposto, jei per lengva – daugiau durpių ar spygliuočių substrato. Vanduo po lietaus neturi stovėti, todėl esant molingai dirvai verta įrengti drenažinį sluoksnį.
Tinkamas rūgštingumas ir laistymas
Tujos geriausiai auga silpnai rūgščioje žemėje, pH 5,5–6,5 ribose. Jei naudoji kietą vandenį, dirva gali tapti per šarminė, todėl laistymui tinka lietaus vanduo. Laistyk retai, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Paviršinis drėkinimas duoda priešingą rezultatą – šaknys lieka arti paviršiaus ir augalas tampa jautresnis karščiui.
Pasodinimas ir priežiūra po to
Duobes prieš sodinimą pralaistyk, o daigus kelias minutes pamirkyk vandenyje. Sodinimo metu šaknų gumulą galima švelniai „pabrėžti“, kad šaknys lengviau išsiskleistų. Tujos kaklelis turi likti ties žemės paviršiumi – per giliai pasodintos tujos greitai praranda spalvą.
Po pasodinimo aplink kamieną užberk mulčio sluoksnį – jis sulaiko drėgmę, apsaugo nuo karščio ir piktžolių. Pavasarį galima patręšti spygliuočiams skirtomis trąšomis, bet vėlyvą vasarą tręšti nereikia, kad ūgliai spėtų sumedėti prieš žiemą.
Tokiu būdu paruošta vieta tampa gera pradžia sveikai ir tankiai gyvatvorei. Kai tujos gauna pakankamai vietos, šviesos ir drėgmės, jos prigyja greitai ir jau po pirmos vasaros ima stiprėti.
Dažniausios klaidos sodinant tujas prie tvoros
Dažniausiai tujos neprigyja ne dėl prastos kokybės daigų, o dėl smulkių klaidų sodinant. Pirmoji – per mažas atstumas nuo tvoros. Tada šaknys neturi kur plėstis, o šakos liečiasi prie tvoros, perkaista ir džiūsta.
Kita klaida – per giliai pasodinti daigai. Jei šaknų kaklelis atsiduria po žeme, tuja pradeda gelsti ir lėtai žūsta. Taip pat žalingas netolygus laistymas: kai vieną savaitę liejama per daug, o kitą – visai ne.
Per šarminė dirva, kietas vanduo ir trąšų perteklius taip pat stabdo augimą. Tujos mėgsta stabilumą – kai sąlygos pastovios, jos auga tolygiai ir formuoja tankų vainiką be papildomų pastangų.
Išvados
Tujos gali būti tikra kiemo puošmena – tanki, tvarkinga ir visžalė tvora, kuri džiugina ištisus metus. Tačiau tam, kad jos suvešėtų, svarbiausia ne trąšos ar veislė, o teisingas sodinimo atstumas. Kai žinai, kokiu atstumu sodinti tujas nuo tvoros, augalai turi vietos šaknims, gauna pakankamai šviesos ir drėgmės – tada jie auga greitai ir tolygiai.
Kiekvienas centimetras čia svarbus. Teisingai pasirinkta vieta ir tinkamai paruošta dirva padeda išvengti daugybės problemų vėliau – nuo gelstančių spyglių iki nelygios gyvatvorės. Šiek tiek kantrybės, reguliarus laistymas ir po metų turėsi gyvą, žalią sieną, kuri ne tik puošia, bet ir saugo privatumą.