Žemę dengiantys augalai gali tapti praktiška alternatyva nuolatiniam ravėjimui. Plėsdami lapus ir ūglius jie uždengia dirvos paviršių, sumažina šviesos patekimą piktžolėms ir padeda išlaikyti tvarkingesnį sodą.
Tokie augalai naudingi ne tik dėl tankaus kilimo. Žydintys jų žiedai pritraukia bites bei kitus apdulkintojus, todėl sodas tampa palankesnis vabzdžiams, o kai kurie kultūriniai augalai gali būti geriau apdulkinami.
Jasmininis lipikas tinka pavėsingoms vietoms
Jasmininis lipikas, lotyniškai vadinamas Galium odoratum, sudaro tankų žalią kilimą ir pavasarį pasipuošia smulkiais baltais žiedais. Šis augalas geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba pavėsyje, ypač ten, kur dirva išlieka pakankamai drėgna.
Jis nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau sausros metu gali prireikti papildomo laistymo. Lipikas auga gana greitai ir laikui bėgant gali užimti didesnį plotą, todėl jo ribas verta stebėti ir prireikus patrumpinti.
Šis augalas ypač tinka sodinti po suaugusiais medžiais. Jo šaknys išsidėsčiusios gana paviršiuje, todėl nekonkuruoja su medžių šaknimis taip stipriai, kaip gilesnę šaknų sistemą turintys augalai.
Mažasis žiemė uždengia dirvą net pavėsyje
Mažasis žiemė, arba Vinca minor, vertinamas dėl visžalių, blizgių lapų ir švelnaus violetinio atspalvio žiedų. Jis greitai plečiasi pavėsingose vietose ir gali padėti uždengti plotus, kuriuose veja ar kiti augalai auga sunkiau.
Šis augalas tinka ir sunkesnei, molingai dirvai. Sodinant patariama tarp kerelių palikti maždaug 30 centimetrų atstumą. Augalas žydi pavasarį, o palankiomis sąlygomis gali pakartotinai žydėti vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
Žiemė yra nereiklus, tačiau gali sparčiai plisti už numatytos vietos ribų. Jei jis sodinamas šalia vejos ar gėlyno, verta naudoti į žemę įleidžiamą plastikinę juostą, kuri padeda išlaikyti aiškias augimo ribas.
Šilokinis flioksas spalvingai užpildo saulėtas vietas
Šilokinis flioksas, dar vadinamas Phlox subulata, pavasarį sukuria ryškų žiedų kilimą. Jo žiedai gali būti rožiniai, violetiniai arba balti, o siauri lapai žali išlieka visus metus.
Intensyviausiai flioksas žydi gegužę ir birželį. Tuo metu jo žiedai tampa patraukliu maisto šaltiniu bitėms, nes vabzdžiai gali rasti nektaro ir žiedadulkių.
Šilokinis flioksas greitai užpildo tuštesnes dirvos vietas ir tankia augimo struktūra slopina piktžolių dygimą. Kad augalas išliktų kompaktiškas, po žydėjimo jį galima patrumpinti. Geriausiai jis auga saulėtoje vietoje ir pralaidžioje dirvoje, kur nesikaupia vanduo.
Renkantis svarbu įvertinti augimo sąlygas
Žemę dengiantys augalai duos daugiausia naudos tada, kai bus pasodinti jiems tinkamoje vietoje. Pavėsingam ir drėgnesniam kampui labiau tiks jasmininis lipikas, o mažasis žiemė gali būti pasirinkimas ten, kur dirva sunkesnė ir trūksta saulės.
Saulėtose, gerai drenuojamose vietose geriau jausis šilokinis flioksas. Visais atvejais verta palikti pakankamai vietos augalams plėstis ir iš anksto numatyti, kaip bus kontroliuojamos jų ribos.
Tankus augalų kilimas visiškai nepanaikina būtinybės ravėti, ypač kol kereliai dar tik įsitvirtina. Tačiau tinkamai parinkti augalai gali pastebimai sumažinti atvirų dirvos plotų ir suteikti sodui daugiau spalvų bei gyvybės.