Gelstantis kaktusas visada priverčia stabtelėti, nes toks pokytis neatsiranda be priežasties. Iš pradžių tai atrodo kaip lengvas spalvos blukimas, bet greitai tampa aišku, kad augalui kažkas nebetinka ir jam reikia mūsų dėmesio.
Kartais geltonis pakyla nuo pat vazono krašto, kartais atsiranda viršuje, o kaktusas tampa minkštesnis ar sausas kaip kempinė. Iš spalvos galima daug suprasti: ar per daug vandens, ar per mažai, ar per ryški saulė, ar dirvožemis praradęs jėgą. Kai pavyksta nustatyti tikrąją priežastį, augalas dažnai atsigyja greičiau nei tikimasi.
Kaktuso geltonavimas rodo sutrikusią pusiausvyrą
Geltonis dažniausiai atsiranda dėl netinkamos drėgmės. Perlaistytas kaktusas praranda tvirtumą, o spalva pirmiausia pakinta apačioje.
Tokiu atveju gelstantis kaktusas nebegali kvėpuoti, nes šaknys ima irti. Geltonis kyla lėtai, bet užtikrintai.
Drėgmės trūkumas sukuria priešingą vaizdą. Stiebas susitraukia, paviršius raukšlėjasi, spalva tampa šviesi ir blanki.
Šviesos kiekis irgi turi įtakos. Staigi kaitra palieka šviesesnes dėmes, o pavėsis kaktusą paverčia blyškesniu ir silpnesniu.
Įtaką daro ir dirvožemis. Išsekęs substratas nebesuteikia reikiamų medžiagų, o kietas vanduo trukdo jas įsisavinti, todėl geltonis stiprėja.
Spalvos pokytis padeda suprasti, kas vyksta
Geltonis dažniausiai parodo, kokioje vietoje kaktusas prarado balansą. Iš to galima greitai numatyti drėgmės ar šviesos trūkumą.
Gelstantis kaktusas dažnai keičia ir paviršių. Minkštumas rodo vandens perteklių, o sausas, susitraukęs stiebas signalizuoja išsekusias atsargas.
Trumpas sąrašas palengvina atpažinimą:
• geltonis apačioje ir minkštas stiebas drėgmės perteklius
• blyški spalva ir susitraukęs paviršius vandens trūkumas
• šviesios dėmės viršūnėje saulės nudegimas
• pailgėjusi forma ir blukimas šviesos stygius
Tokie ženklai leidžia greitai suprasti, ko augalui labiausiai reikia.
Kaktuso atgaivinimas prasideda nuo paprastų veiksmų
Pirmas žingsnis – atskirti augalą nuo kitų vazonų. Taip apsaugai kitus augalus, jei gelstantis kaktusas turi kenkėjų ar puvinio židinių.
Tada verta patikrinti šaknis. Sveika šaknų sistema būna elastinga ir šviesi, o rudos ar byrančios šaknys rodo, kad drėgmės buvo per daug.
Jei matomas puvinys, pažeistas vietas reikia pašalinti iki švaraus audinio. Kaktusas geriau atsigauna, kai nupjauta vieta užbarstoma anglimi ar cinamonu.
Persodinimas į šviežią substratą suteikia augalui naują pagrindą. Svarbu, kad vazone būtų daug drenažo, nes nuo to priklauso šaknų kvėpavimas.
Po persodinimo laistymas turi palaukti kelias dienas. Tai svarbu tam, kad žaizdos užgytų ir augalas pradėtų stiprėti.
Saikingas laistymas ir šviesa padeda kaktusui atsigauti
Po persodinimo kaktusui reikia ramybės. Laistymas anksti gali pakenkti, todėl kelių dienų sausas laikotarpis suteikia augalui progą sustiprėti.
Gelstantis kaktusas jautriai reaguoja į šviesą. Jam tinka šviesi vieta be kaitrių spindulių, nes po streso oda tampa kur kas jautresnė.
Toliau verta stebėti substrato sausumą. Kaktusai geriau jaučiasi tada, kai žemė visiškai išdžiūsta prieš kitą laistymą, todėl patogu pirštu patikrinti gylį ir tik tada pilti vandenį.
Šviesos ir drėgmės balansas dažnai grąžina spalvą greičiau, nei tikėtasi. Tvirtesnis stiebas ir ryškesnis atspalvis rodo, kad augalas pradeda jaustis saugiai.
Išvada
Kai spalva pradeda blukti, kaktusas tiesiog praneša, kad jam trūksta stabilumo. Gelstantis kaktusas dažnai atgauna jėgas tada, kai pataisomas drėgmės kiekis, suteikiama ramesnė šviesa ir pakeičiamas išsekęs substratas. Nedideli pokyčiai dažnai sugrąžina augalui tvirtumą ir aiškų atspalvį.
Toks atsigavimas vyksta palaipsniui, todėl verta stebėti stiebą ir šaknis kelias savaites. Kai kaktusas pradeda atrodyti tvirtesnis, galima grįžti prie įprasto laistymo ritmo ir mėgautis jo ramiu augimu.