Nuotaika, energija ir mąstymas keičiasi ne be priežasties. Mokslininkai vis dažniau pastebi, kad depresijos požymiai gali būti susiję ne tik su emocine savijauta, bet ir su ilgalaike smegenų sveikata. Naujas tyrimas rodo ryškų ryšį, kuris atsiskleidžia gerokai anksčiau nei pasirodo rimtesni sutrikimai.
Vidutinis amžius tampa ypač jautriu laikotarpiu. Būtent tada pasireiškiantys tam tikri emociniai ir kognityviniai signalai gali nurodyti padidėjusią demencijos riziką ateityje.
Tyrimas atskleidė ryškų ryšį
Mokslinis darbas, publikuotas The Lancet Psychiatry, rėmėsi ilgalaikiu Whitehall II tyrimu. Jame dalyvavo apie 5800 žmonių, kurių emocinė būklė buvo stebima daugiau nei du dešimtmečius. Dalyviai turėjo fiksuotų depresijos epizodų dar praėjusio amžiaus pabaigoje, o jų sveikata buvo sekama 25 metus.
Rezultatai parodė, kad depresija vidutiniame amžiuje siejama su 27 procentais didesne demencijos tikimybe. Tačiau tyrėjų dėmesį patraukė ne pati diagnozė, o konkretūs depresijos požymiai, kurie riziką padidino dar labiau.
Ne visi požymiai veikia vienodai
shutterstock.com
Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad didžiausią įtaką turėjo ne bendra emocinė būsena, o tam tikri pasikartojantys išgyvenimai. Du iš jų išsiskyrė itin ryškiai ir buvo susiję su beveik 50 procentų didesne demencijos rizika.
Mokslininkai pabrėžia, kad toks požiūris leidžia tiksliau įvertinti pažeidžiamumą. Vertinant atskirus simptomus, tampa aiškiau, kuriems žmonėms gali prireikti ankstesnio dėmesio.
Šeši požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Tyrime buvo išskirti šeši konkretūs depresijos požymiai, kurie, pasireiškę vidutiniame amžiuje, siejami su didesne rizika ateityje:
- Pasitikėjimo savimi praradimas
- Sunkumas susidoroti su iškilusiomis problemomis
- Emocinio šilumos jausmo kitiems stoka
- Nuolatinė vidinė įtampa ir nerimas
- Nepasitenkinimas savo atliktais darbais
- Dėmesio ir koncentracijos sunkumai
Šie signalai dažnai laikomi gyvenimo tempo ar streso pasekme. Tyrimas rodo, kad jie gali turėti gilesnę reikšmę, ypač kai tęsiasi ilgiau.
Kodėl būtent šie signalai svarbūs
Pasitikėjimo savimi praradimas ir nesugebėjimas spręsti problemų išsiskyrė kaip stipriausi rizikos veiksniai. Tyrėjų teigimu, tokie pojūčiai gali atspindėti ankstyvus smegenų veiklos pokyčius, kurie dar neturi klinikinės formos.
Kiti požymiai, tokie kaip koncentracijos sunkumai ar emocinis atsiribojimas, taip pat siejami su smegenų sričių, atsakingų už atmintį ir emocijų reguliavimą, veikla. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti įtakos pažinimo funkcijoms.
Depresija nereiškia neišvengiamos ateities
Tyrimo autoriai aiškiai pabrėžia, kad ryšys nereiškia neišvengiamumo. Ne kiekvienas, patiriantis depresiją ar jos požymius, susidurs su demencija. Lygiai taip pat ne visi demencijos atvejai lydi depresiją.
Neurologijos ir Alzheimerio ligos tyrėjai pabrėžia sudėtingą šių būklių sąveiką. Įtakos turi genetika, gyvenimo būdas, mityba, socialiniai ryšiai ir bendras sveikatos fonas. Todėl depresijos požymiai laikomi vienu iš galimų signalų, o ne galutine prognoze.
Ką tai keičia praktikoje
Didžiausia šio tyrimo vertė slypi ankstyvame atpažinime. Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti ne tik diagnozėms, bet ir kasdieniams emociniams išgyvenimams. Jie gali suteikti vertingos informacijos apie ilgalaikę smegenų būklę.
Tokie duomenys atveria kelią prevencijai. Laiku pastebėti pokyčiai leidžia imtis veiksmų anksčiau, dar tada, kai smegenų plastiškumas išlieka didesnis.
Išvada
Depresijos požymiai vidutiniame amžiuje gali būti daugiau nei laikinas emocinis signalas. Tyrimai rodo, kad tam tikri jų deriniai siejami su padidėjusia demencijos rizika ateityje. Dėmesys ankstyviems ženklams gali tapti svarbia dalimi siekiant ilgalaikės smegenų sveikatos.