Pirmas puodelis dilgėlių arbatos dažnai atrodo kaip nekaltas bandymas padėti organizmui. Apie ją kalba pažįstami, mini socialiniai tinklai, o kai kam tai siejasi ir su cukraus kiekio kraujyje kontrole.
Dilgėlių arbata ir cukraus kiekis jau kurį laiką minimi tame pačiame sakinyje, bet gydytojai į tokias idėjas žiūri ramiai ir gana atsargiai. Ne todėl, kad dilgėlės būtų blogos, o todėl, kad realybė dažnai būna paprastesnė nei tikimasi.
Kaip dilgėlės iš tiesų veikia organizmą
Dilgėlė jau seniai naudojama liaudies medicinoje. Dažniausiai ji siejama su sąnarių skausmais, odos problemomis ar šlapimą varančiu poveikiu. Augalo lapuose tikrai yra mineralų, skaidulų, vitaminų ir antioksidantų.
Problema prasideda tada, kai kalbama apie arbatą. Užplikyta dilgėlė yra beveik vien vanduo, o didelė dalis naudingų medžiagų lieka lapuose arba suyra. Tai reiškia, kad poveikis organizmui tampa gerokai silpnesnis nei vartojant ekstraktus ar kapsules.
Dėl to gydytojai pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis ryškių pokyčių vien iš arbatos puodelio.
shutterstock.com
Ką mokslas sako apie cukraus kiekį kraujyje
Kalbant apie ryšį tarp dilgėlių ir gliukozės, tyrimų nėra daug. Dalis jų atlikti su gyvūnais arba laboratorinėmis ląstelėmis. Tokiuose bandymuose pastebėta, kad dilgėlė gali turėti įtakos cukraus apykaitai.
Tačiau tyrimai su žmonėmis kol kas labai riboti. Jie apėmė nedideles grupes, truko trumpai ir turėjo metodologinių trūkumų. Dėl to neįmanoma tvirtai pasakyti, kad dilgėlių arbata ir cukraus kiekis kraujyje yra tiesiogiai susiję.
Gydytojai tokiose situacijose vengia pažadų. Tai, kas veikia laboratorijoje, nebūtinai veikia kasdieniame gyvenime.
Kodėl arbata nėra tas pats, kas vaistinis preparatas
Dažna klaida yra manyti, kad bet koks augalas veikia taip pat stipriai, nesvarbu, kaip jis vartojamas. Arbata yra viena švelniausių formų.
Joje:
- Veikliųjų medžiagų koncentracija maža
- Poveikis trumpalaikis
- Rezultatai labai priklauso nuo paruošimo
Jeigu žmogus tikisi, kad keli puodeliai per dieną pakeis cukraus rodiklius, tokie lūkesčiai dažniausiai lieka neišpildyti.
Galima nauda, apie kurią kalbama atsargiai
Nors stebuklų nėra, visiškai nurašyti dilgėlių arbatos irgi nereikia. Kai kurie žmonės pastebi, kad ji padeda jaustis lengviau, mažina skysčių kaupimąsi ar pagerina savijautą.
Tokie pojūčiai dažniau siejami su bendru organizmo atsaku, o ne tiesioginiu poveikiu gliukozei. Dilgėlių arbata ir cukraus kiekis gali būti susiję netiesiogiai, per geresnę bendrą savijautą ar mitybos pokyčius.
Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo būdas, o tik papildomas pasirinkimas.
Sąveika su vaistais apie kurią nutylėti negalima
Čia prasideda rimtesnė pokalbio dalis. Dilgėlės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, o tai aktualu žmonėms, kurie jau vartoja paskirtą gydymą.
Dažniausiai minimos sąveikos:
- Vaistai nuo diabeto, nes gali stiprinti jų poveikį
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Šlapimą varantys preparatai
Jeigu žmogus geria vaistus ir tuo pačiu pradeda gerti dilgėlių arbatą, organizmo reakcija gali tapti sunkiai nuspėjama.
Dėl to gydytojai rekomenduoja neeksperimentuoti savarankiškai ir pasitarti su specialistu.
Kodėl socialiniai patarimai gali klaidinti
Internete dažnai dalijamasi asmeninėmis istorijomis. Vienam padėjo, kitam pasikeitė rodikliai, trečias jaučiasi geriau. Tokie pasakojimai atrodo įtikinami, bet jie nėra įrodymas.
Žmogaus organizmas reaguoja individualiai. Be to, dažnai kartu keičiasi mityba, judėjimas ar streso lygis. Visa tai gali turėti daug didesnę įtaką nei pati arbata.
Todėl dilgėlių arbata ir cukraus kiekis neturėtų būti vertinami per vieną sėkmės istoriją.
Kaip išbandyti saugiai ir be iliuzijų
Jeigu vis tiek norisi pabandyti, verta laikytis paprastų principų. Arbata neturėtų tapti pagrindiniu sprendimu ar pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Saugus požiūris apima:
- Saikingą vartojimą
- Stebėjimą, kaip jaučiasi organizmas
- Reguliarų rodiklių sekimą
Tokiu būdu dilgėlių arbata tampa papildoma, o ne rizikinga praktika.
Ką verta prisiminti prieš verdant kitą puodelį
Dilgėlių arbata ir cukraus kiekis dažnai siejami su viltimi rasti paprastą sprendimą. Realybė šiek tiek nuosaikesnė. Arbata gali būti malonus įprotis, bet ne patikimas būdas reguliuoti gliukozę.
Gydytojai ragina žiūrėti į tai kaip į smulkią mitybos detalę, o ne kaip į priemonę, galinčią pakeisti gydymą ar gyvenimo būdą.