Vaistinis dygminas daugelį metų buvo laikomas savaime suprantamu augalu. Ne egzotika, ne stebuklas, o paprastas pagalbininkas, kuris buvo naudojamas tada, kai reikėjo palaikyti organizmą, o ne jį spausti. Šiandien jis retai minimas, nors anksčiau apie jį žinojo daugiau nei apie daugelį dabar reklamuojamų priemonių.
Keista, bet augalai, kurie veikė tyliai ir be pažadų, dažnai pasimeta tarp ryškių pakuočių ir greitų sprendimų.
Kodėl vaistinis dygminas buvo toks svarbus
Šis augalas augo ir buvo naudojamas skirtinguose kraštuose. Jį rinko ne dėl mados, o dėl poveikio. Dygmino žiedai, sėklos ir nuovirai buvo naudojami tada, kai reikėjo pagerinti kraujotaką, sušvelninti skausmą ar padėti organizmui atsigauti.
Svarbu tai, kad vaistinis dygminas niekada nebuvo laikomas agresyvia priemone. Jis veikė palaipsniui, palaikydamas natūralius procesus, o ne juos verčdamas.
Shutterstock
Kraujotaka ir lengvumo pojūtis
Vienas iš labiausiai vertintų dygmino bruožų buvo jo poveikis kraujui. Seniau buvo sakoma, kad jis padeda judėjimui kūne. Ne raumenų, o vidiniam judėjimui.
Kai kraujotaka sulėtėja, žmogus jaučiasi sunkus, pavargęs, kartais net be aiškios priežasties. Dygminas buvo naudojamas tokiose situacijose, kai reikėjo ne stimuliacijos, o švelnaus pastūmėjimo.
Ne tik širdžiai, bet ir kasdieniam pojūčiui
Vaistinis dygminas nebuvo skirtas tik vienam organui. Jis buvo laikomas augalu, kuris veikia visumą. Todėl jį naudojo ne tik dėl fizinių simptomų, bet ir dėl bendros savijautos.
Žmonės pastebėdavo, kad kūnas tampa mažiau įsitempęs, judesiai lengvesni, o dienos ne tokios sunkios. Tai nebuvo staigus efektas, bet jis buvo stabilus.
Kaulai, sąnariai ir tylus palaikymas
Kai kalbama apie sąnarius ar kaulus, dažnai ieškoma stiprių sprendimų. Tačiau vaistinis dygminas buvo naudojamas kaip foninė pagalba. Ne vietoj kitų priemonių, o šalia jų.
Jis buvo siejamas su procesais, kurie palaiko audinius, o ne tik slopina nemalonius pojūčius. Dėl to jis dažnai atsirasdavo mišiniuose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms.
Plaukai ir oda kaip bendros būklės veidrodis
Dygminas buvo vertinamas ir dėl poveikio išorei. Ne kosmetiniam blizgesiui, o būklei. Kai organizmas gauna tai, ko jam reikia, tai atsispindi ir odoje, ir plaukuose.
Buvo pastebėta, kad naudojant dygminą, oda tampa ramesnė, o plaukai atrodo stipresni. Tai buvo siejama ne su tiesioginiu poveikiu paviršiui, o su tuo, kas vyksta viduje.
Kodėl apie jį kalbama rečiau
Vaistinis dygminas nėra greitas sprendimas. Jis neturi efekto, kurį būtų galima pajusti per dieną. Jis neveikia kaip reklaminė frazė.
Tokie augalai dažnai lieka nuošalyje, nes jų poveikis tylus, o rezultatai matomi tik laikui bėgant. Tačiau būtent tokie sprendimai anksčiau ir buvo laikomi patikimais.
Saikas buvo svarbiausia taisyklė
Svarbu paminėti, kad dygminas visada buvo naudojamas atsakingai. Žmonės žinojo, kad per daug net ir gero augalo gali duoti priešingą rezultatą.
Dėl to vaistinis dygminas buvo vartojamas trumpais laikotarpiais, stebint organizmo reakciją. Tai buvo santykis, o ne aklas vartojimas.
Ką jis primena šiandien
Šis augalas primena, kad ne viskas turi būti stipru, kad būtų veiksminga. Kartais organizmui reikia ne spaudimo, o palaikymo.
Vaistinis dygminas buvo naudojamas šimtmečius ne todėl, kad buvo stebuklas, o todėl, kad jis tiko gyvenimui. Galbūt dėl to šiandien apie jį tylima. Tylūs dalykai dažnai lieka nepastebėti, kol vėl neprireikia paprastumo.