Istorijos apie jūreivius, kurių kūnai pasidengdavo dėmėmis dėl skorbuto, suformavo baugų požiūrį į vitaminų trūkumą. Šiandien daugelis vis dar šventai tiki, kad atėjus šaltajam sezonui mus būtinai užpuls avitaminozė. Manoma, jog žiemą valgome per mažai šviežių gėrybių, todėl organizmas ima badauti.
Tačiau tikrovė moderniame pasaulyje yra visai kitokia. Ar tikrai citrinos gelbsti nuo gripo, o sauja piliulių yra vienintelis išsigelbėjimas? Išsklaidykime penkis populiariausius mitus, kurie kasmet klaidina tūkstančius žmonių.
Mitas: Avitaminozė yra tik žiemos liga
Tikroji avitaminozė yra rimta patologija, kurią sukelia visiškas vieno ar kelių vitaminų trūkumas. Tai gali nutikti dėl prastos mitybos ar virškinimo sutrikimų, tačiau tai nėra sezoniškas reiškinys. Šiuolaikinėse parduotuvėse maisto pasirinkimas ištisus metus yra pakankamas, kad išvengtume tokių dramatiškų būklių.
Šaltuoju metu organizmą puikiai aprūpina šie produktai:
- Šakninės daržovės, obuoliai ir rauginti kopūstai.
- Įvairios kruopos bei riebūs riešutai.
- Žuvis, mėsa ir kiaušiniai.
Jei jūsų lėkštėje netrūksta įvairovės, jokia sezoninė avitaminozė jums negresia. Svarbiausia yra ne laukti pavasario žalumynų, o eksperimentuoti su šiuo metu prieinamais ingredientais.
Mitas: Vitaminas D reikalingas tik saulei dingus
Žiemą mes iš tiesų gauname mažiau tiesioginių saulės spindulių. Vitaminas D3 gaminasi mūsų odoje būtent veikiant saulei, tačiau jo atsargas galima papildyti ir per maistą. Riebi žuvis, kiaušiniai ar sviestas yra puikūs šaltiniai.
Egzistuoja ir vitaminas D2, kurio organizmas pats negamina, bet jo gausu grybuose bei ankštiniuose augaluose. Nuolatinis nuovargis gali rodyti trūkumą, tačiau papildų vartojimas be kraujo tyrimo yra klaida. Geriausias būdas palaikyti balansą yra pasivaikščiojimai dienos šviesoje.
Mitas: Papildai apsaugo nuo peršalimo
Tai viena gajausių klaidų, tačiau mokslas sako ką kita. Tyrimai neįrodė, kad multivitaminų vartojimas padėtų išvengti gripo ar kitų virusų. Imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia subalansuoto maisto, o ne vienos magiškos tabletės.
Žmonės serga dažniau ne dėl vitaminų trūkumo, o dėl šių priežasčių:
- Per mažai vėdinamos patalpos, kuriose kaupiasi virusai.
- Sausas oras, kuris džiovina kvėpavimo takų gleivinę.
- Mažesnis fizinis aktyvumas gryname ore.
Mitas: Didelės vitaminų dozės pagreitina gijimą
Masinis vitamino C ar cinko vartojimas susirgus peršalimu neturi stebuklingo poveikio ligos trukmei. Nekontroliuojamas didelių dozių naudojimas gali netgi pakenkti jūsų inkstams ar virškinimui.
Vidutiniam vartotojui kur kas naudingiau suvalgyti papriką ar saują spanguolių. Gamta vitaminus pateikia kartu su organizmui reikalingomis skaidulomis, kurios padeda medžiagas pasisavinti efektyviau.
Mitas: Multivitaminai tinka visiems be išimties
Daugelis renkasi kompleksinius papildus tikėdamiesi greito rezultato. Tai dažnai tampa tiesioginiu pinigų švaistymu. Pavyzdžiui, vandenyje tirpūs vitaminai, kurių organizmas nepanaudoja, paprasčiausiai pašalinami.
Kur kas pavojingiau yra perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A ar D. Jie kaupiasi organizme ir gali tapti toksiški. Geriausia strategija yra ne viena tabletė, o pilna lėkštė spalvoto maisto. Gamtoje esančios medžiagos yra geriau toleruojamos mūsų kūno ir nesukelia šalutinių poveikių.