Jei tik pradedate valyti dantis ir iškart pajuntate, kaip susitraukia skrandis, nepanikuokite. Tai nėra reta problema ir su ja galima gana lengvai susitvarkyti. Pykinimo pojūtis arba vėmimo refleksas yra natūralus mūsų organizmo apsauginis mechanizmas. Jis neleidžia mums netyčia praryti ko nors potencialiai pavojingo, tačiau kai kuriems žmonėms šis refleksas yra itin jautrus.
Netinkamas dantų valymas, netinkama pasta ar net stresas gali išprovokuoti šią nemalonią reakciją. Supratus priežastis, rytinės ir vakarinės procedūros gali tapti kur kas komfortiškesnės. Svarbiausia nenumoti ranka į šį pojūtį, nes jis gali trukdyti tinkamai pasirūpinti burnos higiena.
Pagrindinės priežastys, kodėl kyla vėmimo refleksas
Kiekvieno žmogaus organizmas į dirgiklius reaguoja skirtingai. Kai kurie žmonės iš prigimties turi labai jautrų vėmimo refleksą, o kiti jo beveik nejaučia. Vidutinis jautrumo lygis paprastai pasireiškia tik valant tolimiausius dantis arba liežuvį. Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie stiprina šį pojūtį:
- Valymo technika: stiprūs, agresyvūs judesiai šepetėliu arba per gilus kišimas į burnos ertmę provokuoja pykinimą.
- Dantų pasta: intensyvus pastos skonis ar stiprus aromatas gali dirginti gerklę ir aktyvuoti refleksą.
- Rūkymas ir sveikatos būklė: rūkymas didina burnos ertmės jautrumą, o peršalimas, alergija ar refliuksas nuolatinį pykinimą tik sustiprina.
- Stresas ir nerimas: įtampa procedūros metu arba baimė lankytis pas odontologą gali tapti psichologiniu trigeriu.
Žinant šiuos dirgiklius, dantų valymas gali būti pakoreguotas taip, kad keltų kuo mažiau streso jūsų organizmui.
Paprasti būdai, kaip palengvinti dantų priežiūrą
Jei pykinimas tampa nuolatiniu palydovu, verta išbandyti keletą praktiškų pakeitimų. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo įrankius. Dideli dantų šepetėliai užima daug vietos burnoje ir lengviau paliečia jautrias zonas. Išbandykite vaikišką šepetėlį arba elektrinį variantą su nedidele apvalia galvute.
Taip pat apsvarstykite galimybę pakeisti dantų pastą. Jei dabartinė pasta yra labai stipraus skonio, pakeiskite ją švelnesne arba visiškai be aromatizatorių. Labai svarbu keisti ir pačią valymo techniką: judinkite šepetėlį lėtai, koncentruodamiesi į vieną dantį kelias sekundes. Sukamieji judesiai minkštai nuvalo dantis ir mažiau dirgina gerklės sritį.
Atsipalaidavimas ir etapinis valymas
Psichologinis nusiteikimas vaidina milžinišką vaidmenį. Jei valydami dantis jaučiate įtampą, pabandykite nukreipti dėmesį: klausykitės muzikos, žiūrėkite trumpus vaizdo įrašus arba fokusuokitės į kvėpavimą per nosį. Malonaus ritualo sukūrimas padeda kūnui atsipalaiduoti.
Nebūtina nepertraukiamai laikyti šepetėlio burnoje visas dvi minutes. Jei pajuntate artėjantį pykinimą, padarykite pauzę, išspjaukite pastą ir tęskite tik tada, kai pasijusite geriau. Jei problema išlieka labai aštri, būtinai pasitarkite su savo odontologu. Gydytojai gali pasiūlyti specialius gerklę nujautrinančius purškalus ar kitas priemones.
Ką daryti, jei visgi supykino?
Jei pykinimas ar vėmimas vis dėlto įvyko, neskubėkite iškart vėl trinti dantų šepetėliu. Pirmiausia praskalaukite burną vandeniu, praskiestu burnos skalavimo skysčiu arba stikline vandens su arbatiniu šaukšteliu sodos. Tai padės neutralizuoti skrandžio rūgštis, kurios gali pažeisti emalį.
Palaukite bent 30 minučių, kol skrandis ir burnos ertmė nurims, ir tik tada baikite higienos procedūrą. Nors vėmimo refleksas yra nemalonus, jis yra kontroliuojamas procesas. Keisdami įpročius ir priemones, galite pasiekti, kad dantų valymas vėl taptų įprasta ir komfortiška kasdienybės dalimi. Reguliari priežiūra ir tinkama technika padės išlaikyti jūsų šypseną sveiką be jokių nemalonių pojūčių.