Daugeliui mūsų varnalėša asociuojasi su piktžole, kurios kibūs vaisiai limpa prie drabužių ir įkvėpė sukurti ‘Velcro’ užsegimą. Tačiau Tolimuosiuose Rytuose, ypač Japonijoje ir Korėjoje, valgomoji varnalėša (dar vadinama ‘gobo’) yra aukštai vertinama daržovė. Kovo mėnesį, kai pradedame planuoti sėją, verta pagalvoti apie specialiai sukurtą ‘Watanabe Early’ veislę, kuri pasižymi ankstyvumu ir puikiomis skonio savybėmis.
Kuo ypatinga ši selekcininkų sukurta naujiena
Viena didžiausių problemų auginant įprastas varnalėšas yra jų ilgos, giliai į žemę smingančios šaknys, kurias iškasti be specialios įrangos yra tikras iššūkis. Japonų selekcininkai sukūrė ankstyvąsias veisles tam, kad palengvintų daržininkų dalią. Ši veislė užauga greičiau, o jos šaknys pasiekia optimalų dydį per trumpesnį laiką, todėl jas išgauti iš dirvos yra kur kas paprasčiau.
Kodėl verta rinktis šį augalą:
- Švelnus skonis: Ji kur kas minkštesnė ir skanesnė nei laukinės formos.
- Mažiau kartumo: Juntamas tik lengvas kartumas, kuris šiek tiek primena artišokus.
- Greitas derlius: Dėl ankstyvumo derlių galima nuimti anksčiau, kol šaknys dar nespėjo sumedėti.
Ši daržovė idealiai tinka auginti kartu su morkomis, nes jų skoniai puikiai dera tarpusavyje. Valgomoji varnalėša suteikia patiekalams žemišką, riešutų poskonį, kuris ypač vertinamas azijietiškoje virtuvėje.
Sodinimas ir auginimo ypatumai
Valgomoji varnalėša priklauso graižažiedžių šeimai ir yra gana nereiklus augalas, tačiau norint kokybiškų šaknų, reikia laikytis kelių taisyklių. Kovo pabaiga arba balandžio pradžia yra tinkamas laikas sėklų paruošimui.
Pagrindiniai auginimo etapai:
- Dirvos paruošimas: Kadangi valgoma šaknis, dirva turi būti labai giliai išpurenta, puri ir be akmenų. Idealu, jei žemė yra lengvas priemolis arba priesmėlis.
- Sėja: Sėklas rekomenduojama sėti tiesiai į dirvą, maždaug 1-2 cm gylyje. Tarp augalų palikite pakankamai vietos, nes lapai užauga gana dideli.
- Drėgmė: Augimo pradžioje svarbu palaikyti tolygią drėgmę, kad šaknis vystytųsi tiesi ir sultinga.
Ankstyvoji japoniška veislė leidžia džiaugtis derliumi net ir sėjant vėliau pavasarį. Tai universalus augalas, kuris mūsų klimato sąlygomis jaučiasi puikiai ir reikalauja minimalios priežiūros po to, kai sėkmingai sudygsta.
Gydomosios savybės ir nauda sveikatai
Valgomoji varnalėša vertinama ne tik kaip kulinarinis ingredientas, bet ir kaip galingas vaistinis augalas. Jos šaknys nuo seno naudojamos įvairiems odos susirgimams gydyti, organizmo valymui ir imuniteto stiprinimui. Jos įeina į žinomų žolelių mišinių, tokių kaip ‘ESSIAC’, sudėtį.
Nauda organizmui:
- Detoksikacija: Padeda valyti kraują ir šalinti toksinus iš organizmo.
- Virškinimas: Sudėtyje gausu inulino – natūralaus prebiotiko, kuris gerina žarnyno mikroflorą.
- Odos sveikata: Padeda kovoti su spuogais, egzema ir kitais uždegiminiais procesais.
Kovo mėnesį, kai organizmas natūraliai trokšta atsinaujinimo, įtraukti šią daržovę į savo racioną yra labai protingas sprendimas. Ji ne tik paįvairina skonį, bet ir suteikia kūnui būtinų mineralų.
Kaip gaminti šį egzotišką augalą
Iškasę šaknis, jas gerai nuplaukite ir švelniai nuskuskite. Japonijoje populiariausias gaminimo būdas yra ‘Kinpira Gobo’ – šiaudeliais supjaustyta varnalėša, pakepinta su morkomis, sezamo aliejumi ir sojos padažu.
Keletas idėjų virtuvei:
- Sriubos: Dėkite į daržovių sultinius vietoje petražolės šaknies.
- Troškiniai: Puikiai dera su jautiena ar paukštiena.
- Arbata: Džiovintos šaknys gali būti plikomos kaip sveika, organizmą valanti arbata.
Valgomoji varnalėša yra puikus pavyzdys, kaip augalas, kurį laikome piktžole, gali tapti gurmanišku atradimu. Išbandykite šią veislę savo darže šį sezoną – tai suteiks jūsų lysvėms egzotikos, o lėkštėms – ypatingo skonio ir sveikatos.