Malkų laikymas žiemą reikalauja daugiau dėmesio nei vien sukrauti jas į patogią vietą. Net ir gerai išdžiūvusi mediena gali sudrėkti, pradėti pelyti ar prarasti dalį savo savybių, jei bus laikoma tiesiai ant žemės arba sandariai apvyniota plėvele.
Norint, kad malkos išliktų tinkamos kūrenti visą šaltąjį sezoną, svarbiausia apsaugoti jas nuo kritulių, drėgmės iš apačios ir užtikrinti oro judėjimą.
Kur geriausia laikyti malkas lauke
Lauke sukrautos malkos turėtų būti po stogu arba kita tinkama pastoge. Taip mediena bus apsaugota nuo lietaus ir sniego, tačiau vien uždengimo iš viršaus nepakanka. Apatinė rietuvės dalis neturi liestis su žeme, žole ar kita drėgmę kaupiančia danga.
Po malkomis galima pakloti padėklus, plytas, šlakblokus ar kitą tvirtą pagrindą. Ant jo verta pritvirtinti lentas, kad tarp medienos ir pagrindo liktų oro tarpas. Tokia konstrukcija sumažina drėgmės patekimą į apatinius rąstelius ir padeda išvengti pelėsio bei puvimo.
Jei malkinė įrengiama prie pastato, jos nereikėtų pristumti tiesiai prie sienos. Tarp malkų ir sienos patartina palikti maždaug 5-10 centimetrų tarpą. Jis pagerina oro cirkuliaciją ir padeda medienai greičiau išlikti sausai.
Vėdinimas svarbesnis už sandarų uždengimą
Viena dažniausių klaidų yra malkų apvyniojimas plėvele iš visų pusių. Nors taip siekiama apsaugoti medieną nuo lietaus, viduje gali kauptis kondensatas ir drėgmė. Dėl to rietuvė pradeda prastai džiūti, o ilgainiui mediena gali imti pūti.
Plėvelę ar kitą dangą geriausia naudoti tik kaip apsaugą nuo kritulių iš viršaus. Šonai turėtų likti atviri, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Įprastai sukrauta rietuvė pati užtikrina pakankamą vėdinimą, todėl nereikia specialiai formuoti didelių tarpų ar sudėtingų oro kanalų.
Jeigu galima pasirinkti malkinės vietą, naudinga rinktis tą pastato pusę, kurią dieną dažniau pasiekia saulė. Saulėtesnė ir sausesnė vieta padeda medienai išlikti tinkamos būklės.
Kaip paruošti malkas laikymui
Laikymui geriau rinktis suskaldytas malkas. Skaldyta mediena džiūsta greičiau nei apvalūs, nesuskaldyti rąsteliai. Dažniausiai patogiam kūrenimui naudojami maždaug 35-40 centimetrų ilgio ir 10-15 centimetrų skersmens gabalai.
Apvalūs rąsteliai gali ilgai išlaikyti drėgmę viduje. Kai kurios medienos rūšys, ypač ilgai paliktos nesuskaldytos, gali pradėti gesti dar nepasibaigus džiūvimo laikotarpiui. Todėl malkas verta suskaldyti prieš kraunant į rietuvę.
Kraunant medieną nebūtina kiekvieno gabalo išdėstyti idealiai. Per tankiai sugrūstos malkos prasčiau vėdinasi, tačiau tyčia palikti didelių tarpų taip pat nereikia. Pakanka tvarkingos, ne per ankštos rietuvės.
Kur malkų geriau nelaikyti
Malkų laikymas žiemą neturėtų vykti rūsyje, drėgname sandėliuke ar nevėdinamoje patalpoje. Tokiose vietose mediena gali sugerti aplinkos drėgmę, net jei ant jos nepatenka tiesioginis lietus.
Nedidelį kiekį, skirtą artimiausiam kūrenimui, galima laikyti sausoje ir vėdinamoje katilinėje. Vis dėlto didesnės atsargos neturėtų būti laikomos šiltoje, bet drėgnoje patalpoje. Šiluma savaime neapsaugo nuo drėgmės, jei oras nejuda.
Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai malkos turi stogą viršuje, tvirtą pagrindą apačioje ir atvirus šonus. Tokia paprasta schema padeda medienai išlikti sausesnei ir sumažina riziką, kad ji per žiemą praras savo kokybę.