Pavasaris, tai tas metas, kai braškės dar tik bunda, bet tai, ką darai dabar, lems visą vasaros derlių. Daugelis sodininkų mano, kad braškių priežiūra po žiemos – tai paprasčiausiai nugrėbti senus lapus ir laukti. Iš tikrųjų tai tik pirmas žingsnis iš kelių.
Geros naujienos: viskas, ko reikia, užtrunka vieną popietę. O skirtumas tarp prižiūrėto ir neprižiūrėto braškių lysvės – iki kelių kilogramų derliaus skirtumo.
Pirmas žingsnis – lapai, kuriuos būtina pašalinti
Žiemą ant braškių lieka nudžiūvę, sugedę ir ligoti lapai. Juose žiemoja grybinių ligų sporos ir kenkėjų kiaušinėliai. Jei jų nepašalinsi, problemos keliaus tiesiai į naują sezoną.
Rankinis būdas – pats tiksliausias. Šiek tiek patraukus senas lapų kotus jie paprastai atsiskiria be vargo. Jei lapas laikosi tvirtai – geriau nukarpyti žirklėmis, kad nepažeistum šaknų sistemos. Pašalintus lapus kompostuok tik jei braškės buvo sveikos – jei matei ligų požymių, lapus geriau sudegink.
Kaip atpažinti, kuriuos lapus šalinti:
- rudos ar juosvos dėmės ant lapo paviršiaus
- sutrešę, minkšti lapkočiai
- susiraitę ar deformuoti lapai
- baltas miltelinis apnašas
Dirva po žiemos nori oro
Braškių priežiūra po žiemos neapsieina be dirvos purenimo. Per žiemą žemė suslūgsta, susikietėja, o šaknims reikia oro ir laisvės. Purenti reikia atsargiai – negiliai, apie 3-4 cm – tarp eilių ir tarp augalų.
Saugok širdeles – tai augalo centras, iš kurio auga nauji lapai. Prie pat augalo dirbk pirštais arba smulkiu grėbliu, ne kastuvėliu. Po purenimo plono kompostu ar humusu sluoksnio (1-2 cm) aplink augalus pakanka, kad dirva gautų maistinių medžiagų ir ilgiau išlaikytų drėgmę.
Tręšimas – kada ir kuo
Braškės po žiemos yra išsekusios ir dabar bunda iš paskutinių atsargų. Tinkamas tręšimas šiuo metu – vienas svarbiausių žingsnių, kurį daugelis atlieka per anksti arba visai praleidžia.
Geriausias laikas tręšti – kai pasirodys pirmieji jauni lapeliai. Tai ženklas, kad augalas jau aktyviai maitinasi. Per anksti duotos trąšos gali nudeginti šaknis arba tiesiog iššvaistyti pinigus, nes išsiplovės su lietumi.
Braškėms tinka:
- kalio ir fosforo turtingos trąšos – stiprina šaknis, skatina žydėjimą
- komposto arbata – švelni, organinė, tinka bet kada
- dilgėlių užpilas – puiki profilaktika ir maistas vienu metu
- humusas – kloti sluoksniu aplink augalą, ne kasti į žemę
Azoto daug nereikia. Per daug azoto duos gražius lapus, bet mažiau vaisių.
Ūseliai ir senų augalų atnaujinimas
Žiūrėdamas į lysvę dabar turbūt matai ir ūselius – ilgas šliaužiančias atžalas, kurios rudenį formavosi ir per žiemą liko gulėti. Jei jie jau įsitvirtinę ir turi šaknų – tai jauni sodinukai, kuriuos galima persodinti ir atnaujinti lysvę.
Braškių lysvė pradeda senėti po 3-4 metų. Geriausi sodinukai – iš pirmų ūselių, arčiausiai motininio augalo. Senus augalus, kurie jau menkai dera, drąsiai šalink – vietos, kurias jie užima, geriau atiduoti jauniems sodinukams.
Mulčiavimas – žingsnis, kurį daugelis praleidžia
Braškių priežiūra po žiemos baigiama mulčiavimu – ir tai ne neprivalomas pagražinimas, o praktinis sprendimas. Mulčias saugo dirvą nuo išdžiūvimo, slopina piktžoles ir apsaugos vaisius nuo sąlyčio su žeme.
Geriausi mulčo variantai braškėms:
- šiaudai – klasikinis ir pigiausias variantas
- smulkinta žievė – ilgiau išsilaiko, gražiai atrodo
- pušų spygliai – natūralūs, rūgština dirvą (braškės tai mėgsta)
- juoda agroplaustinė – efektyviausia nuo piktžolių
Klok 3-5 cm sluoksnį, bet palik laisvą erdvę aplink pačią augalo širdį. Kai braškės pradės žydėti ir vaisinti, vaisiai gulės ant mulčo – tai reiškia mažiau puvinio, švaresnį derlių ir lengvesnį skynimą.
Vienas požymis, kurio nereikia ignoruoti
Jei ant lapų matai rausvus ar rusvus taškus, baltą miltelinį apnašą arba lapai susiraitę – tai ligos ar kenkėjų požymiai, kurie po žiemos gali greitai plisti. Sergančius lapus pašalink iš karto. Jei problema platesnė – naudok vario preparatus arba dilgėlių užpilą kaip profilaktiką. Kuo anksčiau reaguosi, tuo mažiau problemų bus žydėjimo metu.