Vyšnia gali atrodyti nereikli. Pasodinai, palaistai, pavasarį pasidžiaugi žiedais ir lauki uogų. Tačiau patyrę sodininkai žino: jei medis pavasarį negauna to, ko jam labiausiai reikia, vasarą derlius gali būti gerokai kuklesnis.
Todėl klausimas, kuo tręšti vyšnią pavasarį, nėra smulkmena. Ypač gegužę, kai medis aktyviai auga, krauna žiedus, mezga uogas ir sunaudoja labai daug jėgų. Svarbiausia čia ne pilti viską iš eilės, o maitinti pagal fazes.
Pirma fazė: kai dirva sušyla, vyšniai reikia azoto
Vos tik dirva atšyla ir pradeda šilti, vyšnia bunda po žiemos. Jai reikia jėgų naujiems ūgliams, lapams ir pumpurams. Šiuo metu svarbiausias yra azotas.
Dažnai naudojamas karbamidas. Paprastas variantas – 1 valgomasis šaukštas karbamido su kaupu 10 litrų vandens vienam suaugusiam medžiui.
Tik nepamirškite vienos svarbios taisyklės: pirmiausia žemę palaistykite paprastu vandeniu. Trąšų tirpalo nereikėtų pilti ant sausos dirvos, nes šaknys gali patirti stresą.
Laistyti reikia ne prie pat kamieno, o pagal lajos kraštą. Būtent ten yra daugiausia aktyvių siurbiamųjų šaknų.
Antra fazė: kai pasirodo pumpurai, azotą keičia kalis ir fosforas
Kai vyšnia pradeda krauti pumpurus, azoto kiekį verta sumažinti. Šiuo metu medžiui svarbiau kalis ir fosforas. Jie padeda žydėjimui, stiprina augalą ir prisideda prie būsimo derliaus.
Čia praverčia medžio pelenai. Į 10 litrų vandens įberkite 1 stiklinę pelenų, išmaišykite ir palikite maždaug 2 dienoms. Tada nukoškite ir laistykite pagal lajos projekciją.
Vienam suaugusiam medžiui dažniausiai pakanka 2–3 kibirų tokio praskiesto užpilo, priklausomai nuo vyšnios dydžio ir dirvos drėgnumo.
Pelenų nereikėtų naudoti kartu su azotinėmis trąšomis tuo pačiu metu. Geriau tarp skirtingų maitinimų padaryti pertrauką.
Trečia fazė: žydėjimo metu padeda boras
Kai vyšnia pražysta, prasideda labai svarbus etapas. Nuo apdulkinimo ir vaisių užmezgimo priklauso, kiek uogų vėliau liks ant šakų.
Šiuo metu sodininkai dažnai naudoja boro rūgštį. Ji gali padėti geriau formuotis vaisių užuomazgoms. Svarbiausia suspėti laiku – purkšti tada, kai žiedai jau prasiskleidę, o ne tada, kai žiedlapiai pradeda byrėti.
Receptas paprastas: 10 g boro rūgšties ištirpinkite 1 litre karšto vandens, tada įpilkite dar 9 litrus kambario temperatūros vandens. Gautu tirpalu vyšnią purkškite vakare arba debesuotą dieną.
Nepurkškite per kaitrią saulę. Taip galima nudeginti lapus ir žiedus.
Ko nedaryti, jei norite gausaus derliaus?
Didžiausia klaida – visą pavasarį vyšnią maitinti vien azotu. Taip medis gali auginti daug lapų, bet žiedų ir uogų bus mažiau.
Kita klaida – pilti trąšas prie pat kamieno. Vyšnia maistą geria ne iš kamieno pagrindo, o per šakneles, kurios dažniausiai išsidėsčiusios toliau, po lajos kraštu.
Taip pat svarbu nepersistengti su dozėmis. Daugiau nereiškia geriau. Per stiprūs tirpalai gali pakenkti šaknims, žiedams ir visam medžiui.
Išvada
Jei svarstote, kuo tręšti vyšnią pavasarį, prisiminkite paprastą 3 fazių taisyklę. Pavasario pradžioje vyšniai reikia azoto, pumpurų metu – kalio ir fosforo, o žydėjimo metu gali padėti boras.
Toks maitinimas pagal medžio poreikius leidžia neperkrauti augalo ir duoti jam tai, ko reikia konkrečiu metu. O tada vasarą belieka laukti maloniausios dalies – sunokusių uogų, nuo kurių šakos iš tiesų gali linkti žemyn.