Dirbtiniai saldikliai kavoje daugeliui atrodo paprasta alternatyva cukrui, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jų poveikis organizmui gali būti sudėtingesnis. Mokslininkai nustatė, jog kai kurie saldikliai keičia žarnyno mikrobiomą ir gali paveikti tai, kaip organizmas apdoroja gliukozę.
Tai nereiškia, kad cukrus savaime yra geresnis pasirinkimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tiek cukraus, tiek saldiklių poveikis priklauso nuo kiekio, vartojimo įpročių ir individualios organizmo reakcijos.
Ką parodė saldiklių tyrimas
Tyrime dalyvavo 120 žmonių, kurie iki tol griežtai vengė produktų ir gėrimų su dirbtiniais saldikliais. Dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes. Keturios jų dvi savaites vartojo po vieną saldiklį: sachariną, sukralozę, aspartamą arba steviją. Saldikliai buvo vartojami neviršijant nustatytos leistinos paros normos. Dvi likusios grupės buvo kontrolinės.
Po dviejų savaičių mokslininkai pastebėjo, kad visi keturi saldikliai keitė žarnyno mikrobiomo sudėtį ir veiklą. Taip pat pakito mažosios molekulės, kurias žarnyno mikroorganizmai išskiria į kraują. Kiekvienas saldiklis sukėlė kiek kitokius pokyčius.
Ryškiausias poveikis gliukozės tolerancijai nustatytas sacharino ir sukralozės grupėse. Gliukozės tolerancija parodo, kaip organizmas susidoroja su cukrumi kraujyje. Tyrimo autoriai teigia, kad tokie pokyčiai teoriškai gali būti susiję su didesne medžiagų apykaitos sutrikimų, įskaitant antrojo tipo diabetą ir nutukimą, rizika.
Organizmo reakcija gali skirtis
Mokslininkai pabrėžia, kad saldikliai žmones veikia nevienodai. Vienam žmogui tam tikra medžiaga gali sukelti ryškesnius mikrobiomo pokyčius, o kitam poveikis gali būti menkesnis.
Pasak tyrimo autorių, nekaloringi saldikliai gali pabloginti organizmo reakciją į gliukozę būtent per žarnyno mikrobiomo pokyčius. Vis dėlto kol kas neaišku, kokias ilgalaikes pasekmes tai gali turėti sveikatai. Tam reikalingi ilgesni ir didesnės apimties tyrimai.
Saldikliai slepiasi ne tik kavos puodelyje
Saldiklių žmogus gali suvartoti daugiau, nei mano, nes jų dedama į įvairius produktus ir gėrimus. Gamintojai neretai viename produkte naudoja kelias tokias medžiagas, todėl visiškai išvengti konkretaus saldiklio gali būti sudėtinga.
Jų galima rasti ne tik kavos ar arbatos prieduose, bet ir įvairiuose mažiau cukraus turinčiuose produktuose bei gaiviuosiuose gėrimuose. Dėl to bendras suvartojamas kiekis ne visada akivaizdus.
Ar saldikliai laikomi saugiais?
Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba nurodo, kad leidžiami naudoti saldikliai prieš patekdami į maisto produktus ir gėrimus yra griežtai vertinami. Jei jie vartojami neviršijant konkrečiai medžiagai nustatytos leistinos paros normos, laikomi saugiais ir gali būti alternatyva cukrui.
Kita vertus, ilgalaikių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Trumpalaikiai tyrimai rodo, kad nekaloringi saldikliai vietoje saldžių gėrimų gali padėti suvartoti mažiau kalorijų. Ilgalaikių stebėjimų duomenys apie jų poveikį kūno svoriui prieštaringi, be to, jie neleidžia tiesiogiai įrodyti priežastinio ryšio.
Medicinos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad saldikliai neturi cukraus ar kalorijų, tačiau nesuteikia organizmui vitaminų, skaidulų, mineralų ir antioksidantų.
Cukrus taip pat nėra nekaltas pasirinkimas
Tyrimo rezultatai neturėtų būti suprantami kaip raginimas grįžti prie didesnio cukraus vartojimo. Per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su aukštesniu gliukozės kiekiu kraujyje, atsparumu insulinui, medžiagų apykaitos sutrikimais, dantų ėduonimi, nutukimu ir didesne antrojo tipo diabeto rizika.
Taip pat reikėtų atskirti pridėtinį cukrų nuo natūraliai produktuose esančių cukrų. Vaisiai, pieno produktai ir grūdiniai produktai turi ne tik angliavandenių, bet ir kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų.
Todėl tyrimo išvada nėra paprasta rekomendacija rinktis cukrų arba saldiklį. Svarbiausia atsižvelgti į bendrą mitybą, nepadauginti saldžių produktų ir nepamiršti, kad skirtingi žmonės į tas pačias medžiagas gali reaguoti nevienodai.