Augalų auginių šaknijimas ne visada priklauso vien nuo kantrybės. Kartais stiebas atrodo sveikas, lapai išlieka žali, tačiau po kelių savaičių nepasirodo nė viena šaknelė.
Prieš keičiant vandenį, naudojant įsišaknijimo stimuliatorių ar iš naujo kerpant augalą, verta išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta. Dažniausiai problemą lemia viena iš kelių pasikartojančių priežasčių.
1. Šis augalas gali būti netinkamas šaknydinti vandenyje
Tradeskantės, epipremnumai ir daugelis filodendrų vandenyje įsišaknija gana lengvai. Tačiau kitų augalų auginiai taip elgiasi ne taip noriai.
Kai kurie fikusai ir augalai sumedėjusiais stiebais šaknis leidžia lėčiau. Sukulentams stiklinė su vandeniu dažnai apskritai netinka, nes nupjautas stiebas gali pradėti pūti. Tokiems augalams dažnai geriau tinka purus, orui laidus substratas.
Todėl pirmiausia verta pasidomėti, kokiu būdu dauginama konkreti rūšis. Ne kiekvienas žalias stiebas, įmerktas į vandenį, būtinai išleis šaknis.
2. Auginyje nėra vietos, iš kurios formuojasi šaknys
Daugumos kambarinių vijoklinių augalų naujas augalas išauga iš mazgo. Tai sustorėjimas ant stiebo, kuriame tvirtinasi lapas ir yra neveikli pumpuro vieta.
Šaknys dažniausiai pasirodo būtent iš mazgo, todėl jis turi būti vandenyje. Jei į stiklinę įmerktas tik lapkotis ar stiebo dalis be mazgo, toks auginys gali ilgai išlikti žalias, bet naujo augalo nesuformuos.
Ypač dažnai taip nutinka su monsteromis. Lapas su lapkočiu, tačiau be stiebo mazgo, gali stovėti vandenyje net kelis mėnesius ir galiausiai išleisti šaknis, bet naujo ūglio nesukurti.
3. Pasirinktas per senas arba nusilpęs ūglis
Jauni, sveiki ir tvirti auginiai paprastai įsišaknija geriau nei seni, smarkiai sumedėję ar nusilpę stiebai. Jei augalas prieš nupjaunant sirgo, buvo perlaistytas ar ilgai trūko šviesos, vien šviežias vanduo problemos neišspręs.
Renkantis dauginamąją medžiagą verta ieškoti gyvybingo ūglio su sveikais lapais ir aiškiai matomu mazgu. Silpnas augalas pirmiausia gali bandyti išlaikyti esamus lapus, o ne skirti energiją naujoms šaknims.
4. Auginiui trūksta šviesos ir šilumos
Šaknų formavimuisi reikia energijos, kurią augalas gauna iš lapų. Vėlyvą rudenį ir žiemą dienos trumpesnės, o šviesos prie lango gali būti gerokai mažiau nei vasarą. Jei langą užstoja užuolaida, medžiai ar šalia pastatyti vazonai, auginys gauna dar mažiau šviesos.
Geriausia rinktis šviesią vietą be kaitrios vidurdienio saulės. Jei natūralios šviesos nepakanka, virš auginių galima įrengti papildomą lempą ir ją įjungti maždaug 10-12 valandų per dieną.
Reikšmę turi ir temperatūra. Tropinių augalų auginiams tinkamesnė maždaug 20-25 laipsnių šiluma. Vėsesniame vandenyje šaknys formuojasi lėčiau, o temperatūrai nukritus iki 15 laipsnių ir mažiau, daugelis tropinių rūšių beveik nustoja augti.
5. Vanduo per šaltas arba stiebas pradeda pūti
Kambaryje gali būti šilta, tačiau ant šaltos palangės pastatytame stiklinaitėje vanduo dažnai būna keliais laipsniais vėsesnis. Ypač tai jaučiama naktį, vėdinant patalpą ar spaudžiant šalčiui lauke.
Stiklinaitę verta patraukti toliau nuo šalto stiklo, tačiau kartu reikia stebėti, kad vanduo neperkaistų tiesioginėje saulėje. Per šiltame ir užsistovėjusiame vandenyje stiebas taip pat gali pradėti pūti.
Jei apatinė augino dalis patamsėjo, tapo gleivėta ar įgavo nemalonų kvapą, problema greičiausiai ne šaknų trūkumas, o puvinys. Tokiu atveju reikia pašalinti pažeistą vietą, nuplauti sveiką stiebo dalį ir įvertinti, ar auginyje liko mazgas.
Augalų auginių šaknijimas dažnai sulėtėja ne dėl vienos didelės klaidos, o dėl kelių smulkių sąlygų derinio. Patikrinus rūšį, mazgą, ūglio būklę, šviesą, šilumą ir vandens temperatūrą, tampa aiškiau, ar verta laukti naujų šaknų, ar auginiui reikėtų parinkti kitą dauginimo būdą.