Ramunėlių arbata augalams gali praversti ne tik kaip paprasta naminė priemonė, bet ir kaip papildoma apsauga nuo kai kurių grybelinių problemų. Sodininkai ją dažniausiai naudoja sėjinukams bei vazonuose auginamiems augalams, ypač tada, kai kyla juodosios kojelės ar šaknų puvinio rizika.
Ramunėlėse yra natūralių veikliųjų junginių, pasižyminčių švelniomis priešgrybelinėmis savybėmis. Žolelių arbatoje jų koncentracija nėra tokia didelė kaip eteriniuose aliejuose, tačiau profilaktinei priežiūrai jos gali pakakti. Tai nėra universali priemonė nuo visų augalų ligų, tačiau tinkamai naudojama ji gali padėti sumažinti grybelinių pažeidimų tikimybę.
Kaip ramunėlių arbatą naudoti sėjinukams
Didžiausia nauda pastebima prižiūrint jaunus daigus. Juodoji kojelė yra dažna grybelinė problema, dėl kurios sėjinukų stiebai ties žemės paviršiumi patamsėja, susilpnėja, o visas daigas gali žūti. Pavasarį dėl šios ligos kartais prarandamas visas daigų lovelis.
Profilaktikai sėjinukus galima lengvai palaistyti silpna, visiškai atvėsinta ramunėlių arbata maždaug 1 kartą per savaitę. Jei ant dirvos ar daigų pasirodo pirmieji pelėsio požymiai, galima paruošti šviežios arbatos ir ja atsargiai palaistyti augalus. Svarbu nepermirkyti substrato, nes perteklinė drėgmė pati sudaro palankias sąlygas grybeliui.
Kada priemonė praverčia vazoniniams augalams
Ramunėlių arbatą galima pasitelkti ir auginant augalus konteineriuose. Ji ypač gali būti naudinga po ilgesnio karščio, kai vazonų augalai patiria stresą, o po to prasideda smarkios liūtys. Staigus šilumos, sausros ir šalto lietaus vandens derinys gali susilpninti šaknis.
Tokiu atveju paruošiama stipresnė ramunėlių arbata kibire, ji visiškai atvėsinama ir išpilama aplink augalo pagrindą. Procedūrą galima atlikti prieš prognozuojamą smarkų lietų. Ramunėlėse esanti tanino rūgštis laikoma švelnia natūralia pagalbine priemone, galinčia sumažinti šaknų sistemos patiriamą stresą.
Kaip užsiauginti ramunėlių
Arbatai tinkamas ramunėles nesunku auginti namuose. Vokinių ramunėlės paprastai būna aukštesnės ir užaugina didesnius žiedus, o romėniškosios yra žemaūgės bei daugiametės. Sėklas pavasarį galima pasėti į vazonėlius su daigams skirtu substratu, o šalnų pavojui praėjus daigus perkelti į saulėtą vietą.
Vasarą skinami jauni žiedai. Nuskynus nužydėjusius žiedynus, augalas skatinamas formuoti naujus, todėl jų galima prisirinkti daugiau. Žiedai tinka naudoti švieži arba išdžiovinti vėlesniam arbatos ruošimui.