Kada rinkti grybus, priklauso ne tik nuo kalendoriaus ar pastarosiomis dienomis palijusio lietaus. Mikologai atkreipia dėmesį, kad geriausią rezultatą lemia kelių sąlygų derinys: pakankama drėgmė, šiluma, dirvožemio temperatūra ir net tai, kuriuo paros metu išsiruošiama į mišką.
Pasak mikologo ir mokslininko Ostapo Bogoslaveco, vieno universalaus grybų sezono pradžios laiko nustatyti neįmanoma. Skirtingos rūšys pasirodo skirtingu metu, o kai kurios valgomos grybų rūšys aptinkamos beveik visus metus.
Rytas dažnai būna palankiausias metas
Jeigu tikslas yra rasti daugiau grybų, į mišką geriausia keliauti anksti ryte. Tai nebūtinai reiškia, kad būtent tada grybai išauga sparčiausiai. Pagrindinis privalumas tas, kad ryte miške dar būna mažiau kitų grybautojų, todėl tikimybė aptikti nepažeistus grybus yra didesnė.
Po lietaus grybų paieška taip pat gali būti sėkmingesnė, tačiau vien kritulių nepakanka. Svarbu, kad žemė būtų gavusi drėgmės, o oras išliktų pakankamai šiltas. Saulė savo ruožtu padeda įšilti dirvožemiui, todėl ir jos vaidmuo svarbus, nors vien saulėto oro gausiam derliui negarantuoja.
Kada miške pasirodo skirtingi grybai
Populiariausių grybų sezonas paprastai prasideda vėlyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pirmieji baravykai kai kuriose vietovėse gali pasirodyti jau balandį ar gegužę. Vėliau miškuose randami vasariniai, paprastieji ir kiti baravykų grupės grybai.
Lenkiški grybai ir lepšiai dažniausiai aptinkami nuo vasaros vidurio iki rudens. Ūmėdės taip pat gali dygti skirtingu metu, priklausomai nuo oro ir miško sąlygų. Medunešiai turi kelias rūšis, todėl jų galima rasti ne vien rudenį. Pavyzdžiui, žieminis kelmutis aptinkamas ir šaltuoju metų laiku, o kreivabudės gali augti įvairiais sezonais.
Grybautojai turėtų prisiminti, kad baravykas nėra vienas konkretus grybas. Šiai grupei priklauso kelios rūšys, kurių augimo laikas skiriasi. Be to, bronzinis baravykas yra saugomas, todėl jo rinkti negalima.
Grybų vieta priklauso nuo medžių
Patyrę grybautojai dažnai turi savo pamėgtas vietas, tačiau jų sėkmę lemia ne vien intuicija. Skirtingos rūšys siejamos su konkrečiais medžiais ir miško tipais.
- Baravykų galima rasti beržynuose, mišriuose ir spygliuočių miškuose
- Maumedinis baravykas dažniausiai aptinkamas ten, kur auga maumedžiai
- Jaunuose miškuose grybų kartais būna daugiau dėl aktyvios medžių ir grybienos sąveikos
- Drėgnesnės vietos nebūtinai bus derlingiausios, todėl verta apžiūrėti skirtingas miško dalis
Grybų vietų paieška reikalauja praktikos. Net ir palankus oras negarantuoja gausaus laimikio, nes tam įtakos turi ankstesnių savaičių temperatūra, kritulių kiekis ir konkrečios vietovės sąlygos.
Saugumas svarbesnis už pilną krepšį
Kada rinkti grybus, svarbu žinoti ne tik dėl didesnio laimikio. Ne mažiau reikšminga mokėti atpažinti rūšis. Mikologai rekomenduoja grybus ištraukti iš žemės, o ne tik nupjauti, nes visa koto dalis gali padėti nustatyti, kas tai per grybas.
Ypač svarbu apžiūrėti koto pagrindą ir galimus apvalkalo likučius. Ši detalė gali padėti atskirti valgomas rūšis nuo pavojingų jų antrininkų. Mirtinai nuodingą blyškiąją musmirę žmonės kartais supainioja su žalsvomis ūmėdėmis ar kitais panašiais grybais.
Taip pat ne kiekvienas kartus grybas yra stipriai nuodingas, tačiau tulžinis grybas gali sugadinti visą patiekalą. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, tokio grybo į krepšį dėti nereikėtų.