Sodas ir daržasAr daržą būtina perkasti kasmet, kad daržovės gerai augtų?

Ar daržą būtina perkasti kasmet, kad daržovės gerai augtų?

Žemės kasimas darže dažnai laikomas savaime suprantamu darbu, tačiau skirtingose dirvose tas pats metodas gali duoti nevienodą rezultatą. Per daug puri žemė šak­nims ne visada patogi, o pernelyg tanki dirva gali trukdyti augalams gauti oro.

Daržovių šaknelės sugeria drėgmę ir maisto medžiagas iš labai smulkių dirvos dalelių. Todėl joms svarbu ne tik purumas, bet ir tinkamas dalelių susigulėjimas. Idealiu variantu dažnai laikomas vidutinio sunkumo priemolis, tačiau net ir tokioje žemėje priežiūros būdas gali priklausyti nuo vietos sąlygų.

Kai tradicinis kasimas tampa įpročiu

Įprasta daržą rudenį ir pavasarį perkasti, įterpti komposto ar mėšlo, papildomai patręšti ir suformuoti lysves. Toks būdas ypač dažnai pasirenkamas sunkesnėje dirvoje, kuri po lietaus susispaudžia ir ilgiau išlieka šlapia.

Molingoje vietoje gali prireikti ir drenažo griovių, ypač jei gruntinis vanduo yra arti paviršiaus. Kai kuriuose sklypuose jis laikosi maždaug 1,5-2,5 metro gylyje, todėl vandens pertekliaus problema gali būti juntama net ir ne pačiose žemiausiose vietose.

Nuolatinis organinių medžiagų papildymas ilgainiui gali pagerinti dirvos struktūrą. Tačiau po gausesnio lietaus sunkus priemolis vėl susispaudžia, todėl jį tenka purenti. Tokios žemės privalumas tas, kad ji gali būti derlinga, tačiau jos priežiūra reikalauja daugiau fizinio darbo.

Per daug puri dirva taip pat nėra ideali

Atrodytų, kad kuo žemė puresnė, tuo augalams geriau. Vis dėlto labai biri dirva šaknims gali būti nepatogi. Smulkios šaknelės sunkiau išlaiko ryšį su atskiromis dalelėmis, todėl augalas ne visada efektyviai pasisavina drėgmę ir maisto medžiagas.

Per daug puri žemė taip pat greičiau išdžiūsta. Tokiame sklype gali tekti dažniau laistyti, o stipresnis vėjas ar krituliai lengviau išjudina viršutinį sluoksnį. Dėl to vien tik gilus purenimas ne visuomet išsprendžia visas auginimo problemas.

Pakeltos lysvės pakeičia priežiūros principą

Vietose, kur dirva linkusi užmirkti arba ją ardo lietus, gali pasiteisinti pakeltos ir kraštais apribotos lysvės. Pavasarį jos greičiau įšyla, mažiau nuplaunamos liūčių ir ne taip stipriai nukenčia nuo nuolatinių vėjų.

Toks sprendimas sumažina ir poreikį nuolat perkasinėti visą sklypą. Dirva tarp lysvių lieka beveik nejudinama, o pagrindinis dėmesys skiriamas pačioms auginimo vietoms. Tai ypač patogu, kai daržas įrengtas sunkesnėje arba drėgmės perteklių linkusioje žemėje.

Žemės kasimas darže tokiu atveju tampa nebe automatiniu metiniu darbu, o konkrečios problemos sprendimu. Jei dirva sukietėjusi, ją galima purenti tik ten, kur to iš tiesų reikia, o ne visame plote.

Vieno atsakymo visiems sklypams nėra

Lengvoje smėlingoje žemėje augalai gali jaustis patogiau, tačiau tokia dirva greičiau praranda drėgmę ir maisto medžiagas. Sunkus molis ilgiau laiko vandenį, bet jam dažnai trūksta oro. Dėl to skirtingiems sklypams reikia skirtingos priežiūros.

  • Sunkioje dirvoje svarbu pasirūpinti oro ir vandens pusiausvyra
  • Smėlingoje žemėje daugiau dėmesio reikia skirti drėgmės išlaikymui
  • Pakeltos lysvės gali padėti vietose, kur kaupiasi vanduo
  • Jei dirva nėra suspausta, jos nebūtina kasmet giliai perkasti

Žemės kasimas darže gali būti naudingas, kai dirvą būtina supurenti, pagerinti jos struktūrą ar įterpti organinių medžiagų. Tačiau sveika ir pakankamai puri žemė nebūtinai reikalauja kasmetinio gilaus apvertimo. Praktiškiausia stebėti, kaip po lietaus ji džiūsta, ar nesusidaro kieta pluta ir kaip joje jaučiasi augalų šaknys.

Populiariausi

- Reklama -

Naujausi

- Reklama -

Rekomenduojame

- Reklama -

Skaitykite daugiau