Kriaušių auginimas sode nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. Šie vaismedžiai paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei obelys ar persikai, o pavasarį džiugina žiedais, o rudenį papuošia aplinką spalvingais lapais. Vis dėlto norint sulaukti gero derliaus, svarbu iš anksto parinkti tinkamą vietą ir veislę.
Dažniausiai verta sodinti bent du skirtingų veislių kriaušių medelius. Taip padidėja tikimybė, kad žiedai bus sėkmingai apdulkinti. Geriausiai sodinti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai dirva dar nėra įšalusi, o drėgmės pakanka šaknims greičiau prigyti.
Tinkamos vietos ir veislės pasirinkimas
Kriaušei reikėtų parinkti saulėtą vietą, kurioje per dieną ji gautų maždaug 6-8 valandas tiesioginės šviesos. Geras apšvietimas svarbus ne tik augimui, bet ir vaisių skoniui. Pavėsyje augančios kriaušės gali užauginti mažesnius ir ne tokius saldžius vaisius.
Renkantis medelį būtina atsižvelgti į vietos klimatą ir veislės atsparumą ligoms. Viena dažnesnių problemų yra bakterinis nudegimas, todėl naudinga rinktis atsparesnes veisles. Mažesniame sklype galima sodinti žemaūgę arba pusiau žemaūgę kriaušę, kuri suaugusi paprastai pasiekia apie 2,4-3,7 metro aukštį.
Kaip tinkamai pasodinti kriaušę
Sodinimo duobė turėtų būti tokio pat gylio kaip vazonas, kuriame augo medelis, tačiau maždaug dvigubai platesnė. Taip šaknys galės laisvai skleistis į šonus. Prieš sodinant verta supurenti duobės dugną ir sieneles, o iškastą žemę praturtinti kompostu arba gerai perpuvusiu humusu.
Du medelius rekomenduojama sodinti maždaug 6-7,6 metro atstumu vieną nuo kito. Žemaūgėms veislėms dažniausiai pakanka 3,7-4,6 metro. Pasodinus medelį, šaknis reikia išskleisti, kamieną laikyti tiesiai ir žemę aplink jį atsargiai suspausti. Iš karto po sodinimo kriaušę reikėtų lėtai palaistyti maždaug 19 litrų vandens.
Aplink kamieną galima paskleisti apie 5 centimetrų storio komposto ar humuso sluoksnį. Tačiau mulčias neturėtų liestis prie pat kamieno, nes susikaupusi drėgmė gali pakenkti žievei. Jauną medelį taip pat verta apsaugoti nuo graužikų ir šalčio specialiu tinkleliu ar apsauginiu gaubtu.
Pagrindinė priežiūra pirmaisiais metais
Pirmaisiais metais dirva aplink kriaušę neturėtų visiškai išdžiūti. Įprastai jauną medelį pakanka giliai palaistyti maždaug kartą per savaitę, tačiau karštu ar sausu laikotarpiu vandens gali reikėti dažniau. Prieš laistant verta patikrinti dirvos drėgnumą kelių centimetrų gylyje.
Kriaušėms labiausiai tinka derlinga, vandeniui laidi priemolio dirva. Optimalus rūgštingumas yra maždaug pH 5,9-6,5. Jei augimas sulėtėja, dirvą galima pagerinti kompostu arba naudoti subalansuotas trąšas. Jeigu medelis per metus paauga apie 45-60 centimetrų, papildomai tręšti dažniausiai nereikia.
Kriaušių auginimas sode taip pat neatsiejamas nuo kasmetinio genėjimo. Žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį pašalinamos sausos, pažeistos, ligotos ir besikryžiuojančios šakos. Taip pat verta išpjauti stačiai aukštyn augančius ūglius, kurie konkuruoja su pagrindiniu kamieno tęsiniu.
Kada galima tikėtis vaisių
Pirmųjų vaisių kai kurios kriaušės gali užauginti maždaug po trejų metų, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo veislės, poskiepio ir augimo sąlygų. Iš sėklos išaugintas medis derlių gali pradėti duoti tik po 5-10 metų, be to, jo vaisiai nebūtinai bus panašūs į motininio medžio.
Dėl šios priežasties norint greičiau sulaukti skanių vaisių praktiškiau įsigyti jauną skiepytą medelį iš patikimo medelyno. Dauginimas auginiais ar sėklomis labiau tinka sodininkystės eksperimentams, o ne greitam ir nuspėjamam derliui gauti.
Nuosekli priežiūra, pakankamas saulės kiekis, saikingas laistymas ir tinkamas genėjimas padės kriaušei suformuoti tvirtą lają. Būtent šie pagrindai dažniausiai lemia, ar kriaušių auginimas sode po kelerių metų virs gausiu ir kokybišku derliumi.