FaktaiŠis augalas primena krapus, tačiau gali būti mirtinai pavojingas

Šis augalas primena krapus, tačiau gali būti mirtinai pavojingas

Dėmėtoji mauda augalas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai nekaltai. Jis priklauso salierinių šeimai, todėl primena krapus, morkas ar kitas laukines skėtinių šeimos žoles. Vis dėlto šis panašumas gali būti pavojingas, nes augalas yra stipriai nuodingas.

Kaip atpažinti šį augalą

Dėmėtoji mauda yra dvimetis augalas. Pirmaisiais metais ji suformuoja šaknį ir lapų skrotelę, o antraisiais išaugina aukštą, šakotą stiebą. Palankiomis sąlygomis augalas gali pasiekti beveik dviejų metrų aukštį.

Stiebas dažniausiai būna tuščiaviduris, briaunotas, o jo paviršiuje matyti rausvai rudos ar tamsesnės dėmės. Būtent jos yra vienas ryškiausių požymių, padedančių atskirti dėmėtąją maudą nuo kitų panašiai atrodančių augalų.

Viršutinėje dalyje stiebas gausiai šakojasi. Ant šakelių susidaro smulkūs balti žiedai, susitelkę į skėčius. Žydėjimo laikas gali skirtis priklausomai nuo vietovės, tačiau dažniausiai augalas pražysta vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje. Sėklos subręsta maždaug po mėnesio, tačiau ne vienu metu.

Nemalonus kvapas išduoda pavojų

Vienas išskirtinių dėmėtosios maudos požymių yra jos kvapas. Augalas skleidžia aitrų, nemalonų aromatą, kuris dažnai lyginamas su pelių ar pelės šlapimo kvapu. Jis ypač sustiprėja patrynus ar pažeidus lapus, stiebą ir žiedynus.

Šis kvapas nėra vien nemaloni detalė. Jis gali būti natūralus augalo įspėjimas, kad prie jo geriau nesiartinti. Ilgiau įkvepiant intensyvų aromatą, gali pradėti skaudėti galvą.

Su kuo galima supainioti

Jauna dėmėtoji mauda panaši į kitus salierinių šeimos augalus. Jos lapai gali priminti morkų ar petražolių lapiją, o stiebas – krapus ar laukines žoles. Dėl tokio panašumo augalas kartais atsiduria tarp renkamų žolių arba palaikomas valgomu laukiniu augalu.

Atidžiau apžiūrėjus, skirtumai tampa aiškesni. Dėmėtas stiebas, aukštas augalas ir nemalonus kvapas yra požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su augalais, augančiais pakelėse, apleistuose sklypuose, pakraščiuose ar kitose vietose, kur dažnai veši laukinės žolės.

Kodėl augalas laikomas pavojingu

Nuodingosios medžiagos yra visose dėmėtosios maudos dalyse. Pavojingos gali būti ne tik šaknys ar sėklos, bet ir lapai, stiebai bei žiedai. Todėl augalo negalima ragauti, naudoti maistui ar bandyti ruošti namines priemones.

Nors istorijoje šiam augalui buvo priskiriamos įvairios gydomosios savybės, jo nuodingumas reiškia, kad savarankiški eksperimentai gali baigtis sunkiais apsinuodijimo padariniais. Dėmėtoji mauda augalas nėra tinkamas rinkti ar laikyti namuose.

Jeigu sode, pakelėje ar kitoje aplinkoje pastebėjote į jį panašų augalą, saugiausia jo neliesti ir neplėšti plikomis rankomis. Ypač svarbu, kad prie jo neprisiliestų vaikai ir gyvūnai. Dėmėtoji mauda augalas gali atrodyti kaip įprasta laukinė žolė, tačiau jo išvaizda slepia rimtą pavojų.

Populiariausi

- Reklama -

Naujausi

- Reklama -

Rekomenduojame

- Reklama -

Skaitykite daugiau